Kulinarinis paveldas Aukštaitijoje

VASARA AUKŠTAITIJOJE – ILSĖDAMIESI ČIA  SUŽINOSITE KULINARINIO PAVELDO TRADICIJAS

Jeigu nusprendėte savaitgalį praleisti gamtoje, galite drąsiai pasukti į Aukštaitijos rytuose plytintį ežerų kraštą. Kelionės potyriai ir jų įvairovė  tikrai garantuoti! Juk ne tik mėgausitės įstabiais gamtovaizdžiais, bet turėsite galimybę ir… pamaloninti skrandį kulinarinio paveldo ženklu pažymėtose vietose. Gerų įspūdžių ir skanaus! Jeigu žinote, kad laukia nerūpestingas vasaros savaitgalis – daug negalvokite. Į kelionę susirinkę būtiniausius daiktus ir subūrę draugėn žmones su kuriais jums smagu – leiskitės Aukštaitijon, tiksliau Molėtų, Ignalinos ir Zarasų rajonų keliais… Ištrūkę iš šurmulio, didmiesčiui būdingo ritmo ir skubėjimo, savo kelionę pradėkite nuo viešnagės Molėtų rajone. Vos už 15 km nuo rajono centro Molėtų – žinomas jau nuo XV a. nedidelis Alantos miestelis, kadais įkurtas buvusių reikšmingų kelių į Rygą, Vilnių ir Daugpilį sankryžoje prie Virintos ir Alantėlės upių. Virintos dešiniajame krante jus pasitiks 1909 m. pastatyta mūrinė neoromantiško stiliaus, lotyniško kryžiaus plano Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia(1). Prieš ją – XVIII a., valdant Radviloms, statyta smuklė(2). Netoli Alantos esančiame Naujasodžio kaime jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai veikia mėsos perdirbimo įmonė “Alantos agroservisas”(3), kuri yra vienas iš Aukštaitijos kulinarinio paveldo tinklo objektų. Apsilankę čia, galėsite degustuoti mėsos gaminius ir, neabejojame, žavėtis jų kokybe ir skoniu bei populiariausiais gaminiais: aromatiniais kumpeliais, šalto rūkymo nugarine, skilandžiu, “Alantos” rūkyta dešra… Jeigu sumanysite mėsos skanėstų parvežti bičiuliams, jų galėsite įsigyti kaime esančioje parduotuvėje “Alantėlė” arba Molėtuose, Amatų g. 3 esančioje parduotuvėje “Aluntos dvaras” ir net neabejokite: jei norėsite geros mėsos – pirkit ją iš dvaro Alantos! Rašydami tikrai nesuklydome – yra Naujasodžio kaime ir Alantos dvaro rūmai(4), kuriuos pastatė ponas T. Pac Pamarneckis. Dvaro šeimininkas iš Prancūzijos į jį atvažiuodavo tik vasaros atostogų. Dabar restauruotose rūmuose įkurdinta biblioteka, liaudies buities muziejus ir dailės galerija. Jo sodyboje išliko parkas su tvenkiniais ir 6 puikiai išsilaikę akmeniniai namai, priklausantys senam dvaro ansambliui.  Keliaudami iš Alantos Ignalinos rajono link, stabtelkite prie Molėtų plento įsikūrusioje “Gojaus smuklėje”(5) www.gojaus-smukle.lt. Jos šeimininkai pasiūlys paragauti daug gardžių tradicinių aukštaitiškų patiekalų bei vietas nakvynei. Šioje užeigoje gaminami vadinamieji kukorai ir bulviniai žagarėliai jau spėjo tapti “Gojaus smuklės” prekiniu ženklu. Populiariausio smuklės patiekalo kukorų pavadinimas kildinamas nuo žodžio “kunkolai”. Tai nedideli bulvinės tešlos pusmėnuliai, įdaryti raugintais kopūstais, svogūnais ir lašinukais. Kukorai kepami riebaluose ir valgomi su grietine bei spirgučiais, prie jų puikiai dera “Gojaus smuklėje” gaminama gira. Bet tai dar ne pabaiga! Norintys gali pasmaguriauti net lietuviškomis sraigėmis, kurios renkamos čia pat. Tiesa, šį patiekalą reikia užsisakyti iš anksto, nes sraigėms paruošti reikia 5-6 val. Užsukite ir į netoli Molėtų esantį Mindūnų kempingą(6), kuriame ne tik “pailsėsite” nuo sočių ir skanių dienos įspūdžių, bet galėsite ir pramogauti. Kempingo šeimininkas pasakojo, kad ant visų jame esančių suoliukų vienu metu gali susėsti net…360 žmonių! Tad kuo ne dar vienas aukštaitiškas rekordas? Čia pat ežere sužvejotą  žuvį, galėsite patys išsirūkyti ir nustebinti į kelionę neišsiruošusius draugus ar namiškius. Kiek labiau romantiškiems keliautojams – valtys, karingiems – šaudymas iš lanko, o neramiems ir nuotykių ieškotojams – tam skirtos trasos… Daugiau Molėtų rajono įdomybių ir lankytinų vietų www.infomoletai.lt Ignaliniečiai irgi moka stebinti, irgi turtingi vietomis, kurios ir akis pamalonins, ir skrandį nudžiugins. Ginučių malūnas(7) – vienas iš šešių Aukštaitijos nacionaliniame parke esančių malūnų, išsaugojęs autentišką ir, neabejojame, daugumai nematytą įrangą (jame išlikę net 95 proc. įrenginių, reikalingų malūno “darbingumui”). Naktis šiame malūne gali būti nenuspėjama, nes…už sienos malūne vis dar gyvena tikrasis jo šeimininkas velniukas, kuriam tikrai daug metų ir jis, neabejojama, senesnis už patį per 200 metų skaičiuojantį statinį. Norite velniuką sutikti – bandykite laimę čia apsigyvenę, o jeigu baugu – keliaukite tolėliau nuo šios vietos! Toli nelinkę keliauti keliauninkai, vietą poilsiui gali pasirinkti šalia Ginučių malūno įkurtoje Gaidelių šeimos sodyboje(8) www.gaideliusodyba.ten.lt Ką žinai, gal iš tolėliau “stebint” malūną, vistig,tą velniuką pamatyti pavyks…Siūlo G. ir V. Gaideliai ne tik nakvynę, pramogas bet ir pasmaguriauti lauke ant laužo verdamos žuvienės, kuri ruošiama ypatingu būdu. Kaip? Verdama ji su pūslėmis ir ką tik nuimta nuo laužo paskaninama į katilą įmerkiant apanglėjusią ir dar rusenančią alksnio malką iš to paties laužo, ant kurio virė žuvienės katilas. Visa tai užpilama degtine, kurios maždaug 0,5 l užtenka dvidešimčiai porcijų. Recepto autoriai tvirtina, kad kartu su žuvimi verdamos pūslės jai suteikia ypatingą skonį ir aštrumą. Bulvės prie žuvienės pateikiamos atskirai. Skanaus! Ignalinoje atidarytas viešbutis – restoranas “Žuvėdra”(9) *Mokyklos g. 11 www.zuvedra.com – dar vienas Aukštaitijos kulinarinio paveldo objektas. Užsukite čia paragauti žirnių blynų ir paliaukos – kiaulės kulno sriubos, kurią gardina džiovintais baravykais ir kitais “paslaptingais” priedais, o valgo su bulvėmis. Anksčiau paliauką gamindavosi apylinkių pasiturinčios šeimos ir tik šventėmis. Daugiau Ignalinos rajono įdomybių ir lankytinų vietų www.ignalina.lt Zarasų kraštas – ežerų, salų ir miškų raštas! Gražios jo žemės vietos, išradingi čia gyvenantys žmonės: vaišingi ir nuoširdūs krašto svečiams, kūrybingi, turi ką parodyti ir kuo skrandį pamaloninti. Neatsilieka Zarasų verslininkai – keliaudami kraštu kulinarinio paveldo ženklu pažymėtas vietas tikrai rasite, tai ką ragausite įvertinti galėsite, skanėstų namo parsivešite…Vieną tokių vietų rasite Bikėnų kaime, ant Šventosios upės krantų įkurtoje UAB “Degesa” valtinėje(10) www.degesa.lt. Čia esančioje užeigoje gaminamas unikalus patiekalas – žuvies sūris. Jį ruošia iš lydekos, upėtakio, karpio ir kitų žuvų, sugaunamų čia pat, Antalieptės mariose. Kiekvienąsyk sūrio sudėtis skirtinga, nes priklauso su sužvejotų žuvų rūšių – tad šis patiekalas ir paslaptingas, kelis kartus ragaujančiam kaskart gali pasirodyti kitokiu… Žuvies sūrio gamyba trunka beveik visą parą: žuvys išvalomos, išimami kaulai, viskas permalama, sudedama į sūrmaišį, išverdama ir paslegiama. Kadangi šviežias sūris gali būti laikomas tik vieną dieną, valgymui ruošiamas prieš dieną. Ar visada užsukę į užeigą galite mėgautis skanėstu? Be abejo, kad ne ir tam yra pateisinamų aplinkybių: ne visada žuvis kimba, ne visada žūklė turtinga, o ir laikyti sūrio ilgai negalima. Tad tikrai jį ragausite ir namo parsigabensite, jeigu iš anksto susitarsite dėl jo gamybos. Pasimėgavę maistu – pasidžiaukite Šventosios upe ir Antalieptės mariomis. Tam apsilankę valtinėje turėsite visas galimybes! Kita vieta, kuri pažymėta kulinarinio paveldo ženklu – netoli Dusetų. Tai užeiga “Prie bravoro”(11), kuri yra Dusetų vienkiemyje. Joje triūsia R. ir E. Čižų šeima, kuri nesustoja ties pasiektu ir stengiasi ieškoti tai, kas kviestų į Dusetų kraštą. Taip joje gimė ne tik noras, o ir dabar aktyvus dalyvavimas europinio kulinarinio paveldo tinklo veikloje, bet ir idėjos, kurių vienos skaičiuoja ne vienerius tradicijos metus, kitos – tik startavo. Tie, kurie lankėsi užeigoje “Prie bravoro” žino, kad ne tik alus čia kitoks, nes gaminamas taip, kad būtų pats gardžiausias aludariui ir jums. Visa, kas užeigoje valgoma – pasižymi skonių įvairove, maisto gamybos ir pateikimo kultūra bei nesibaigiančiais ieškojimais. Dabar jau žinoma ir tai, kad šioje užeigoje vyksta  renginiai, kurių organizatoriai ir siela – Čižų šeimyna. Taip į Sartų ežero pakrantes jau ne vieną pavasarį atkeliauja tradicinis liaudiškos muzikos festivalis “Sėlos muzikantai”, kuriame populiarinama Zarasų kraštui būdinga senoji “peterburgska” armonika,  vasarą – jos pradžios šventė, kurioje susirenka ne vienas ir ne du šimtai tų, kuriems įdomus ne tik Dusetų kraštas, į renginį atvykstančios Lietuvos įžymybės, bet ir užeigos virtuvės naujienos. 2007 – ųjų vasara šioje užeigoje pažymėta analogo, neturinčio nei Lietuvoje, nei Europoje, “užgimimu” Dusetų krašte. Galime drąsiai teigti, kad nuo šiol garsias žiemiškas lenktynes ir linksmybes pirmąjį vasario šeštadienį, vidurvasarį keis ne mažiau atraktyvi, labai sudominusi ir pirmam kartui visai “neprisvylus” šventė – I-asis Vėžių valgymo čempionatas! Šią idėją Čižai brandino ilgokai – populiarus Aukštaitijoje delikatesas vėžiai – tikrai verti tokio jų pristatymo ir populiarinimo. Čempionato tikslas – parodyti kaip teisingai maistui ruošiami vėžiai ir kaip teisingai juos reikia valgyti. Nuo kitų valgymo čempionatų jis ir skiriasi tuo, kad ne suvalgyto maisto kiekis jame svarbiausia, o tai, kiek kultūringai tai atlikta. Jeigu savaitgaliui artėjant į pabaigą pajusite, kad per daug pasmaguriavote – tai ne bėda! Zarasų krašte esančiuose Gražutės ir Sartų regioniniuose parkuose įrengti net keturi įdomūs pažintiniai gamtiniai takai: Degučių(12), Šavašos(13), Ilgašilio(14) ir Jaskoniškių(15) bei dviračių trasos žiedas Gražutės regioninio parko miškais(16). Jeigu gamtos pažintiniai takai keliauti jais vilioja jau ne pirmi metai, tai dviračių trasa – maloni staigmena krašto svečiams. Keliaudami ja sužinosite apie  I – ojo tūkstantmečio antrai pusei būdingą Samaukos ir IX-XII a. – Apkartų pilkapynus, Bielkaučiznos piliakalnį, 100 metų atskaičiavusias trikamienes Gulbinės liepas, kokių Lietuvoje tėra tik 38 ir kurios senovėje ne tik garbintos, bet laikytos stiprių galių turinčiais medžiais, pravažiuosite pro Apiričio, Ilžiko, Asavėlio, Asavo, Tumiškių ir Samavo ežerus. Smaližiams ir smalsuoliams siūlome būtinai užsukti  pas bitininkę, kuri jau daugiau nei keturiasdešimt metų draugiškai sugyvena su laukų darbštuolėmis: būsite mielai priimti, skaniai pavaišinti, pamokyti, kaip gražiai sugyventi su kartais skaudžiai geliančiais vabzdžiais… Tikimės, kad sutiksite –  gražu ir įdomu Aukštaitijos žemėje! Sudėliokite lyg mozaiką savo įspūdžius, nuotykius ir jausmus. Apgyvendinkite juos nuotraukose ir prisiminimuose. Jeigu  ne viską pamatėte – išsiruoškite į kelionę dar kartą, kad linksmu juoku pažadintumėte snaudžiančius miškus, kad sveikata alsuojančiuose pušynuose vėl išgirstumėte paukščių balsus… Iki susitikimo Aukštaitijoje! Daugiau Zarasų rajono įdomybių ir lankytinų vietų www.zarasai.lt/tic Daugiau apie Utenos apskrities rajonus ir joje siūlomus turizmo produktus www.utena.aps.lt