Kriauna – Sartų ežeras – Dusetos

3 dienų  maršrutas: Kriauna – Sartų ežeras – Dusetos

1 diena.

Kriauna prasideda Latvijos Respublikoje, netoli Subatės miestelio. Teka iš šiaurės į pietus lygumine Aukštaičių plynaukšte, plačiu, lėkštu Kriaunos – Sartų ežero senslėniu per Kriaunelio ir Našio ežerus, pro Obelius. Įteka į Sartų ežero šiaurės vakarinę dalį. Upės ilgis – 50 km, baseino plotas – 354,5 kv. km, nuolydis – 0,33 (kiek didesnis nuolydis yra vidurupyje). Gausybe upelių bei jų pertakais Kriauna teka 35 ežerų ir ežerėlių, kurų bendras plotas 470 ha, vandenys. Dėl to vidutinis Kriaunos nuotėkis per metus mažai svyruoja. Vagos plotis – 5-15 m, gylis 0,5-1,0 m. Prie staigesnių posūkių yra 2-3 m gylio sietuvų. Vasarą ramios tekmės vietose suželia tanki augmenija.

Šio vandens maršruto pradžia Antanašės kaime nuo Rokiškio – Obelių – Zarasų plento tilto. Antanašė – buvęs dvaras, išsidėstęs abipus šio plento. Jos buvusi teritorija priartėjo prie Obelių ir tapo jų ¸¸priemiesčiu”. Pietvakariniame kaimo pakraštyje tyvuliuoja Našio ežero vandenys.

Obeliai įsikūrę šiaurrytiniame Obelių ežero krante. Pro Obelius eina Šiaulių – Daugpilio geležinkelio ruožas. Jeigu turite laiko, siūlome aplankyti legendinį ¸¸Ramintos” šaltinį, trykštantį šalia autobusų stoties, Obelių sodo pakraštyje. Iki Sartų ežero dar ilgas 31 km atstumas…

Kriauna, praslinkusi pro tankias švendres, ramiai įpuola į 90 ha ploto Našio ežero, kurio didžiausias plotas 400 m, šiaurinę dalį ir už 200 m vėl iš jo išteka, saugiai pasislėpusi vešlioje augmenijoje. Rami ir gili Kriaunos upė tyliai srovena tarp neaukštų krantų, apaugusių baltalksnių ir karklų krūmais.

Kairėje, už poros kilometrų – Mažekių kaimas, dešinėje – plačios kultūrinės pievos, o už jų, įkalnėje, išsibarsčiusios Papilių kaimo sodybos. Upėje yra žemas ir neperplaukiamas tiltelis, o prieš akis – sekli brasta. Dar už poros kilometrų abiejuose upės krantuose prasideda miškai, vietomis pakrantėse driekiasi šienaujamos miškapievės. Čia galite pamatyti bebrų pastatytų užtvankų. Jeigu jau vėlus metas – dairykitės tinkamos vietos nakvynei.

2 diena.

Ją pradėkite Kriauna plaukdami toliau. Ji rims ir gilės – prasidės Pakriaunio malūno patvanka. Už 2 km – Pakriaunys. Dabar Pakriaunio malūno pastatas ir užtvanka jau sugriuvę. Per jų griuvėsius vandens transporto priemones reikės persitraukti arba persikelti. Čia esančiame išretėjusiame parke yra daug storų ąžuolų, uosių, klevų, liepų ir kitų medžių. Žemiau užtvankos upės vaga išsiplečia, prasideda seklios brastos.

Už 4 km Bagdoniškio kaimas. Tai – profesoriaus, teisininko M. Remerio buvęs dvaras (dešinėje). O dar už 4 km kairėje – Kriaunos, didelis gatvinis kaimas, vieškelio Rokiškis – Kriaunos – Antazavė tiltas, autobusų stotelė. Dar pasirangiusi apie 2 km, Kriauna įsilieja į Sartų ežero šiaurės vakarų šakos dalį, vadinamą Kriaunakumpiu.

Vakarinėje Sartų ežero pakrantėje – Petrašiūnų piliakalnis, rytinėje – garsusis Velikuškių piliakalnis. Už 1 km, įlankos pietinėje pakrantėje, Margėnų kaimas, kuriame 1760 m. gimė žinomas poetas A. Strazdas. Už 2 km, dešinėje, Bobriškės. Plaukite toliau – tiesiog į rytus, Bradesių įlanką. Šio maršruto atkarpoje paliksite didžiausią Sartų ežero salą. Tiesiog už jos esančiame pusiasalyje – vieta poilsiui.

Už 3 km įplauksite į Bradesių įlanką, prie kurios – žinomas Velikuškio piliakalnis. Įlipę į jį būsite pakerėti nuostabiu kraštovaizdžiu. Šį piliakalnį tyrinėjo, aprašė ir išgarsino žymus archeologas P. Tarasenka knygoje ¸¸Rambyno burtininkas”. Bradesių įlanka – pati gražiausia Sartų ežero vieta. Į ją Zalvės intaku subėga net 46 ežerų vandenys: 104 ha Dūburio, 89 ha Kumpuolio, 47 ha Dūburaičio, 43 ha Salinio, 32 ha Melatinio, 29 ha Zalvės ir t.t.

Perplaukę prieš srovę trumpą upeliuką, galite nuplaukti į gražų Zalvės ežerą. Plaukiant Sartų ežeru toliau į Trumpojo rago įlanką, įsrūvena Zaduojo pertakas, atitekantis iš didoko 142 ha Zaduojo ežero, čia yra vieta poilsiui. Esant aukštam vandens lygiui, verta planuojamai nakvynei plaukti į žuvingą Zaduojo ežerą. Jeigu vandens lygis žemas, nakvynei vietos ieškokite Sartų ežero pakrantėse dar 3 km. Už nedidelės rytinės įlankėlės Sartų ežero kamienas susiaurėja iki 150 m, čia nedidelė vandens tekmė. Dešinėje, už kilometro – Dumblynės kaimas, kairėje – Gipėnai ir poeto A. Vienažindžio visuomeninis muziejus, plentas Dusetos – Obeliai. Tarp Gipėnų ir Dumblynės perplauksite didelę 3,6 ha gyvenamą salą, o dar už 1-2 km kairėje galite rasti geras vietas nakvynei.

3 diena.

Toliau už 1-2 km paskutinė, pietvakarinė Sartų ežero šaka, iš kurios išteka Šventoji. Jeigu nesuksite į ją, plaukite toliau ir įveikę 3 km atstumą pasieksite Dusetas, kuriose rasite jau anksčiau aprašytus lankomus objektus. Paviešėję mieste ir jo apylinkėse, grįžkite į atvykimo vietą. Už 3 km Šventosios ištakas ir šios įlankos pabaigos orientyras Dusetų – Rokiškio kelio 57 m gelžbetoninis tiltas. Visas pertakas iki Rašų ežero apaugęs tankia vandens augmenija. Plaukite ¸¸properšomis”, kurios vingiuoja nuo vieno kranto prie kito. Srovė čia stipri. Už kelių šimtų metrų Šventoji tyliai įplūsta į Rašų ežerą, kurio plotas – 179 ha, ilgis – 3,3 km, gylis 7,8 m. Kairiajame krante už kilometro Pažiegės kaimas – garsaus kalbininko K. Būgos gimtinė ir jo gimtajame name įrengtas muziejus. Rašų ežero pakrantės žemos, apaugusios aukštomis švendrėmis, todėl sunku orientuotis. Įplaukus į ežerą, reikia pasukti kairėn, maždaug A 260 laipsnių. Rašų ežeras vis siaurės ir siaurės, dešinėje ties Mečiūnų kaimu vėl prasidės Šventoji. Čia upė vis dar rami, bet jau gana plati, srovena tarp žemų pakrančių, apaugusių meldais. Iš abiejų pusių ošia miškai, kuriuose galima ieškoti vietos poilsiui.

Už 5 km Šventoji įteka į 69 ha pločio Paščio ežero šiaurinę šaką, vadinamą Daglėjumi. Šią ežero dalį skiria švendrių juosta, todėl įplaukę į Paščio ežerą, tuojau sukite į kairę, perplaukdami tas užžėlusias vietas. Paskui pro Belazariškių pusiasalį sukite į dešinį Šventosios ištaką. Paščio ežeras paskutinis vandens telkinys, pro kurį teka Šventoji. Be jos į ežero rytinę dalį įteka 38,1 km Indraja, atplukdanti 300 ha Indrajo vandenis, atskuba kito 26 ha Paščio, 12 ha Sniūčio, 29 ha Vykežerio ir 7,6 ha Vykežerėlio tėkmės.

Pasukę plaukti kanalizuotos Indrajos žemupiu, galite patekti į Šventąją tarp Antalieptės ir Dusetų. Tačiau tada tektų plaukti pro Vasaknų žuvininkystės ūkio vandenis ir todėl galimi konfliktai su šių vandenų savininkais – Vasaknų žvejais. 

Paščio ežere galite baigti šį maršrutą, nes toliau plaukiant žemyn Šventąja iš Paščio – dešinėje Traidžiūnai, kiek žemiau kairėje Likančiai, o už 5 km kairėje iš didelio 1054 ha Alaušo ežero atbėganti Alauša, žemiau – Ilčiukai, upėję likę malūno užtvankos likučiai, medinis kaimo tiltas. 7 km nuo Alaušo intako Degesiai, senas malūnas. Per jo užtvanką laivus galima nuleisti. Už poros kilometrų dešinėje – Kaniūkai, kairėje – Šeimyniškiai. Upėje yra sala, kurią geriau aplenkti iš kairės pusės. Išdžiūvusių Pilupio ir Piliaus upelių sankirtoje – Šeimyniškių piliakalnis, į kurį įkopti tiesiog būtina. 

Dar už 5 km Užpalių malūno užtvanka, kurios aukštis – 2,5 m. Laivus patogiausia gabentis kairiuoju krantu, kur upės vanduo perkasu pasiekdavo Užpalių malūną. Nuo Užpalių Šventoji palieka ežeringąją Aukštaitiją ir įteka į Vidurio žemumą. Toliau kelionę galite tęsti iki Kauno arba net…Baltijos jūros..

Informacijos šaltinis:
Sartų regioninio parko direkcija
Melioratorių g. 15, Dusetos,
Tel. 8-385 56834, 56849,
El.paštas: [email protected]
Svetainė: www.sartai.info