Pakeliui į Giedraičius aplankome Didžiokų koplyčią. XIX a. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pasistatė didžiulį dvarą, koplyčią-mauzoliejų ir dvarvietėje pasodino daug medžių suformavęs įspūdingą parką, kuriame medžiai sodininko padedami įgavo įvairias formas. 1936 metais dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė. 1940 metais Deveniai buvo ištremti į Vorkutą, o dvaras buvo nuniokotas kolūkių kūrėjų ir galiausiai išsprogdintas. Koplyčia buvo panaudota kaip atliekų sandėlis, karstai su palaikais išmesti ir išniekinti. 1965 metais koplyčią „atrado” skulptorius Aloyzas Smilingis ir ją sutvarkęs ten įrengė kūrybines dirbtuves, joje apsigyveno su šeima ir kūrė iki 1991 metų. Po to išvyko į Vilnių, o koplyčia iki 1998 metų liko neprižiūrima ir niokojama… 1998 metais atkūrus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamą turtą, koplyčia grąžinta Mykolo Devenio dukrai Daliai (Devenytei) Bobelienei, kuri nuo 2001 metų leido koplyčia rūpintis Molėtų fotoklubui „Ekspozicija”, kurio nariai ten įrengė meno galeriją.
Aplankę Didžiokų koplyčią vykstame į Giedraičius. Pirmą kartą Giedraičių gyvenvietė paminėta 1338 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ir Livonijos ordino magistro pasirašytoje prekybos sutartyje. Nuo seno ji priklausė įtakingai kunigaikščių Giedraičių giminei, buvo kunigaikštijos centras. Giedraičių centre stovi paminklas ,,Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.“, primenantis čia vykusias Lietuvos kariuomenės kovas su Lenkijos kariuomene. Šiose kautynėse buvo sulaikytas lenkų dalinių vad. L. Želigovskio, užėmusių Vilnių tolesnis veržimasis į Lietuvą. Miestelyje aplankome Šv. Baltramiejaus bažnyčią, kurią Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto įpareigotas, 1410 m. pastatė Mykolas Gintilavičius-Gentvila. 1510 m. bažnyčia buvo perstatyta. 1542 m. įrengtas Šv. Onos altorius. 1655 m. Rusijos kareiviai bažnyčią sudegino, 1676 m. dar buvo laikina bažnyčia. 1725 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. 1777–1782 m. veikė parapinė mokykla. Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ir jo brolis Martynas 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Pagal vyskupo valią po mirties (1838 m.) jo širdis įmūryta presbiterijos sienoje; zakristijoje kabo fundatoriaus portretas. Bažnyčia klasicistinė, bebokštė, su portalu, trikampiu frontonu ir plačiu antablementu. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tvoros kampe – masyvi klasicistinė varpinė.
Iš Giedraičių pasukame Dubingių link (apie 15 km.). Į Dubingių miestelį patenkame tiltu per Asvejos ežerą. Tai pirmas medinis 76,4 m. ir 6 m. pločio tiltas per ežerą Lietuvoje. 1933 m. Lietuvos prezidentas A.Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti į miestelį. Ta priežastis ir dubingiečių prašymas lėmė, kad būtų leista pastatyti tiltą. 1934 m. birželio 3d. dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu. Pervažiavus tiltą, miestelio prieigose, Asvejos ežero pusiasalyje, pamatome Dubingių piliavietę, dar vadinama pilies kalnu. Kalva anksčiau buvo sala. Jos viršuje matoma įvairaus dydžio ir formos žemės kauburių, buvusių tvenkinių vietų, plytų ir akmenų mūro griuvėsių. Vytautas Didysis 1412-1413 m. pastatydina medinę pilį saloje, įėjusią į Vilniaus gynybinę sistemą. Nuo XVI a. pradžios Dubingius valdę Radvilos pastato naują, mūrinę pilį, o vėliau ir didingus rūmus. Nuo Vytauto laikų pilies teritorijoje kadaise stovėjusi medinė katalikų bažnyčia, Radvilų iniciatyva, buvo sugriauta. Jos vietoje iškilo mūrinė evangelikų reformatų, kurioje buvo palaidoti kai kurie iš Radvilų, tame tarpe ir Mikalojus Radvila Rudasis – vienas žymiausių XVI a. antros pusės Lietuvos veikėjų. Ant pilies kalno 1938 m. buvo pastatytas prezidento Antano Smetonos vasarnamis, skirtas užsieniečiams, vėliau kareivių sudegintas. Dubingių miestelio centre aplankome savitos formos pastatą – Dubingių smuklę (užvažiuojamuosius namus). Pirmoji karčema čia buvo pastatyta 1842 m., tačiau ji sudegė. Netrukus toje pačioje vietoje buvo suręsti antri užvažiuojamieji namai, kurie išliko iki mūsų dienų. Čia yra įvairios paskirties patalpų: kambariai užkandinei, nakvynei ir didžiulis tvartas, kur buvo laikomi arkliai, karietos, pakinktai ir kiti daiktai. Viskas po vienu stogu.
Ant Asvejos ežero kranto ošia storiausia Lietuvoje pušis – Purviniškių pušis, kuriai yra apie 350 metų.
Palei Asveją į šiaurės vakarus 1,2 km. ilgio į Asvejos ežerą įtekančio Jurkiškių upelio vagoje guli didžiulis akmuo – “Puntuko vaiku” vadinamas. Pats upelis primena kalnų upokšnį, upelio nuolydis labai didelis, o dugnas nusėtas daugybe riedulių.
Maitinimo galimybės:
Poilsio namai “Dubingiai”, Giraičių k., Dubingių s., Molėtų r., Tel: +370 383 47126, +370 614 11253
Poilsiavietė “Asveja”, Liudgardos k, Dubingių s., Molėtų r., Tel: +370 616 16016, +370 611 33199
Nakvynės galimybės:
Sodyba “Kliukai”, Kliukų k., Dubingių s., Molėtų r., Tel.: +370 682 40139, +370 682 71261
Sodyba “Prie Melnyčios”, Jurkiškių k, Dubingių s., Molėtų r., Tel. +370 698 32605
Arūno Verkausko sodyba, Laumikonių k, Dubingių s., Molėtų r., Tel. +370 686 57928, +370 686 59896
Sodyba “Giraitė”, Giraitės k, Dubingių s., Molėtų r., Tel. +370 687 32066, +370 611 36995
Rito Valainio sodyba, Ciūniškių k., Dubingių s., Molėtų r., Tel. +370 618 80445
Alberto Ulio sodyba, Laumikonių k., Dubingių s., Molėtų r., Tel.: +370 687 99813
Poilsio namai “Dubingiai”, Giraičių k., Dubingių s., Molėtų r., Tel: +370 383 47126, +370 614 11253
Poilsiavietė “Asveja”, Liudgardos k, Dubingių s., Molėtų r., Tel: +370 616 16016, +370 611 33199
Daugiau informacijos:
VŠĮ MOLĖTŲ TURIZMO IR VERSLO INFORMACIJOS CENTRAS
Adresas: Inturkės g. 4, LT-33141, Molėtai
Tel: +370 383 51187, +370 383 53091
Svetainė: http://www.infomoletai.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna