MĖLYNOJI TRASA – 67 KM
Gižyckas – Świdry – Pieczarki – Harsz – Sztynort – Kamionka Wielka – Radzieje – Mażany – Gierłoż – Parcz – Doba – Kamionki – Guty – Piękna Góra – Gižyckas
Gižyckas. Verta atkreipti dėmesį į XIV a. kryžiuočių pilies sparną, kuris dabar yra privati nuosavybė. 1765-1772 m. iškastas kanalas tarp ežerų Niegocin ir Kisajno (dabar Łuczański kanalas). 1844 m. pradėta Boyen tvirtovės statyba. Šiandien tai visiems prieinamas objektas. Netoliese yra šv.Brunono kalva, numanoma kankinio iš Kverfurto mirties vieta, kurioje 1910 m. buvo pastatytas kryžius. Ypatingo dėmesio verti: evangelikų bažnyčia Griunvaldo aikštėje (1827 m.), pastatyta pagal K.F.Schinkelio projektą, sukamasis tiltas per Łuczański kanalą (1856-1860 m.), mūriniai namai iš XIX/XX a. sandūros Dombrovskio ir Pionierių gatvėse, vienas iš seniausių miesto namų Varšuvos gatvėje, kuriame dabar yra draugijos „Mazųrų bendrija“ ir Mazūrijos archyvo būstinė.
Pieczarki. Tipiškas Mazūrijos kaimo užstatymas. Kaime yra obeliskas žuvusiems I pasauliniame kare. Pozezdrze. Verta aplankyti XIX a. bažnyčią. Apie 2 km į šiaurės vakarus yra buvusi SS vado Heinricho Himmlerio būstinė.
Okowizna. Kaime išliko dvaras ir parkas su senais medžiais. Netoliese yra Hagen šeimos kapavietė.
Sztynort. Kaimas iš XVI a. pr. Čia yra dvaro ir parko kompleksas, Lehndorffė giminės būstinė. Dvaras pastatytas apie 1600 m., atstatytas po karo su švedais (1689-1691 m.) ir perstatytas XIX a. vid. Netoliese dvaro išliko ūkinis pastatas, medžioklio namas, klėtis, tvartas. Verta pavaikštinėti po dvarą supantį parką, kuriame auga 300 metų senumo ąžuolai, liepos ir bukai. Parke išliko „Arbatinė“ ir neogotikinė koplyčia.
Radzieje. Čia galima pamatyti aštuonkampio formos klasicistinio stiliaus bažnyčią statytą 1827 m. Vidus išlaikė savo pirmykštę išvaizdą, medinis stogas. Parapijai priklauso du olandiški paveikslai iš XVII a.
Gierłoż. Hitlerio būstinė „Wilczy Szaniec“, vietoje yra restoranas ir viešbutis.
Parcz. Dviejų aukštų dvaro pastatas iš XIX a. II pusės, mūrinis priebutis ir terasa.
Doba. Kaimas ant to paties pavadinimo ežero kranto. Netoliese esančioje Gilma saloje buvo pagonių prūsų kulto vieta. Kaime yra vėlyvosios gotikos stiliaus bažnyčia iš XVI a., senos kapinės, kuriose yra Trutenbergų šeimos kapavietė, kraštovaizdžio parkas bei ūkiniai buvusio dvaro pastatai.
Głazowsko – Fuledzki Róg. Netoli trasos, to paties pavadinimo pusiasalyje yra kraštovaizdžio rezervatas. Jo teritorija apie 40 ha. Jame rasime daugiau kaip 10 000 akmenų, kurių skersmuo didesnis nei 1,5 m. Didžiausias iš jų yra 9,3 m skersmens ir 2 m aukščio. Šią vietą galime pasiekti, jei likus pusei kilometro iki vietovės Kamionki iš trasos pasuksime į kairę.
Kamionki. 1436 m. atsiradęs kaimas. Tipiškas Mazūrijos krašto užstatymas. Kaimo pakraštyje išliko buvusio dvaro pastatai.
RAUDONOJI TRASA – 67 KM
Gižyckas – Wilkasy – Bogaczewo – Gorazdowo – Monetki – Stara Rudówka – Ryn – Salpik – Nakomiady – Owczarnia – Kwidzyna – Gierłoż – Parcz – Doba – Kamionki – Guty – Piękna Góra – Gižyckas
Gorazdowo. Nedidelės žemės valdos iš XIX a. Dvaras yra tarp parko ir kiemo, ant kalvos.
Monetki. XX a. pr. statytas stačiakampio formos dvaras su mansardos stogu. Išliko dvaro ir ūkiniai pastatai bei parkas.
Stara Rudówka. Buvęs Prūsijos arijų kultūros ir religijos centras. Nuo 1659 m. dvarą nuomojo poetas Zbigniew Morsztyn, baroko atstovas.
Ryn. Kryžiuočių pilis iš 1393 m. Dabartinę neogotikos išvaizdą įgijo 1853 m. Iš senųjų pastatų išliko apie 30 XIX a. namų (Świerczewskiego, Kosciuškos gatvėse), olandiškas malūnas iš 1873 m., evangelikų koplyčia iš XIX a. bei javų sandėlis iš XIX/XX a. sandūros.
Głąbowo. Išliko įdomus architektūriniu požiūriu dvaras, parkas ir ūkinių pastatų liekanos. Netoliese esančiame Orło kaime išlikusi senovės prūsų pilis.
Nakomiady. Verta pamatyti gotikinę parapijos bažnyčią iš XIV a. I p. Kaime yra baroko stiliaus rūmai statyti 1704 m., netoli kaimo šeimos kapinės, kuriose išliko pirmųjų dvaro savininkų von Redeckių šeimos koplytėlė.
Mazūrijos žemės muziejus vietovėje Owczarnia. Turtinga namų apyvokos daiktų kolekcija, išliko vadinamoji „juodoji virtuvė“, baldai, žemėlapiai, audimo dirbtuvės ir kt.
Gierłoż – Gižyckas. Žr. Mėlynąjį maršrutą.
GELTONOJI TRASA – 44 KM
Gižyckas – Sulimy – Pieczonki – Kruklanki – Jeziorowskie – Jasieniec – Przerwanki – Pozezdrze – Pieczarki – Świdry – Gižyckas
Rezervatas Spytkowo-durpynas (Spytkowo-Torfowisko), (2,10 ha), jame auga Laplandijos gluosniai.
Nowe Sołdany: nedidelės žemės valdos. Vienaaukštis XIX a. dvaro pastatas su abipusiu kyšuliu.
Kruklanki. Vietovė egzistuojanti nuo 1545 m. Parapijinė bažnyčia pastatyta 1574 m. Tai mūrinis pastatas iš lauko akmenų ir plytų, su mediniais skliautais. Altorius ir sakykla išlikę iš 1612 m. 25 m aukščio bokšte yra XVIII a. varpai.
Brożówka: kaime yra dvaro ir parko pastatai, prie ežero Brożówka. Dvaras iš XIX a. II p. Stilius – vėlyvasis klasicizmas su neogotikos elementais. II pasaulinio karo metais čia buvo Heinricho Himmlerio būstinė.
Šliuzas Przerwanki statytas 1910 m. norint pakelti ežero Gołdopiwo vandens lygį. Šliuzo ilgis 25 m, plotis 4 m. Vandens lygių skirtumas apie 1 m. Šliuzas veikiantis, bet deja retai naudojamas.
Pozezdrze – Gižyckas (žr. Mėlynąjį maršrutą).
ŽALIOJI TRASA – 70 KM
Gižyckas – Kożuchy Wielkie – Upałty Małe – Kruklin – Sucholaski – Wydminy – Szczepanki – Miłki – Rydzewo – Kanalas Kula – Bogaczewo – Gižyckas
Ornitologinis J. Kożuchy rezervatas. Jame gyvena daugiau kaip 58 rūšių vandens ir pelkių paukščių, didžiausia Lenkijoje rudagalvių kirų kolonija.
Upałty Małe. XX a.pr. dvaras, priklausęs Kuhnke šeimai, išlikę ūkiniai pastatai ir parkas.
Kruklin. Kairėje matosi ežeras Kruklin, čia prasideda upės Sapina baidarių trasa.
Sucholaski. Stručių ferma. Tipiškas Mazūrijos užstatymas.
Wydminy. Vasarvietė, tipiškas mažas miestelis iš XIX/XX a. sandūros. Priešais miestelį yra ilga sala, į kurią veda du tiltai. Evangelikų bažnyčia iš XVI a., dabartinis vaizdas išlikęs nuo 1857 m., baroko stiliaus sakykla.
Rezervatas Stašvino pievos (Staświńskie Łąki). Drėgnų pievų kompleksas, kuriose auga daug gėlių, pagyvinančių kraštovaizdį.
Lipieńskie. Kaimas egzistuoja nuo 1487 m. Laukuose tarp kaimo ir vietovės Lipowy Dwór galima pamatyti iš II pasaulinio karo likusius bunkerius, priklausiusius sutvirtintam Gižycko rajonui. Maždaug už 100 m nuo paskutinių kaimo pastatų matyti senos Mazūrijos kapinės.
Pamry (netoli trasos). Dvaras iš XIX a. II p. Senas kraštovaizdžio parkas, kuriame auga įvairūs seni medžiai.
Staświny (netoli trasos). Kalva vadinta „Šventuoju kalnu“ arba „Sidabriniu kalnu“, manoma, kad tai buvo senovės prūsų religinių apeigų vieta. Važiuojant vietovės Miłki kryptimi yra kapinės ir išlikę nuo II pasaulinio karo bunkeriai.
Miłki. Seniausia Mazūrijos šventovė, XV a. gotikos stiliumi pastatyta bažnyčia. Altorius iš 1669 m., vargonai iš 1698 m., baroko stiliaus bokštas. Obeliskas I pasaulinio karo aukoms atminti. 200 m į kairę nuo kelio Miłki – Rydzewo, rytinėje kanalo, jungiančio Bawełno ir Wojnowo ežerus, pusėje yra vokiečių ir rusų karių kapinės iš 1914 m. Palei kelią apgriauti bunkeriai iš II pasaulinio karo laikų.
Senoji kalvų vietovėje Przykop (netoli trasos). Užeiga buvusiose Grossmann šeimos valdose, išlikę dvaro ir įkiniai pastatai.
Rezervatas Nietlicko pelkės (Bagna Nietlickie). 513 ha. Vandens ir pelkių paukščių buvimo vieta: didžiausia Lenkijoje gervių būriavimosi vieta, didžiųjų baublių, tetervinų, griežlių, mažųjų erelių rėksnių, žuvėdrų, meldinių nendrinukių perėjimo vieta.
Rydzewo. Kaimas egzistuoja nuo 1552 m. Kaimo viduryje yra XVI a. bažnyčia, statyta baroko ir gotikos stiliumi. Altorius ir empora iš XVI Ia. I p. Istorinė užeiga „Po juodąja gulbe“.
Kanalas Kula, ilgis 110 m. skiria ežerus Boczne ir Jagodne. Buriuotojai šią vietą vadina Mazūrijos ekvatoriumi, čia dažnai vyksta „mazūriškas krikštas“.
Strzelce. Vandens stotis, nameliai, vieta palapinėms.
Wilkasy. Vasarvietė įkurta XV a. Už kaimo kelias kerta kanalą Niegociński, jungiantį ežerus Niegocin ir Tajty.
RUDOJI TRASA 66 KM
Gižyckas – Pieczonki – Kruklanki – Żywki Małe – Możdżany – Jurkowo Węg. – Wolisko – Lipowo – Grądzkie – Gawliki Wielkie – Mazuchówka – Wydminy – Sucholaski – Kruklin – Kożuchy Wielkie – Gižyckas
Grądy Kruklanieckie. Sutvirtinimai likę iš I ir II pasaulinio karo laikų. Į kairę nuo trasos.
Brożówka. Dvaras iš XIX a. II p. Stilius – vėlyvasis klasicizmas su neogotikos elementais. Parkas ir iš plytų bei akmenų statyti ūkiniai pastatai. II pasaulinio karo metais čia buvo Heinricho Himmlerio būstinė. Į dešinę nuo trasos.
Żywki – dvaro ir parko liekanos bei
Żywy – dvaras ir parkas iš XIX a.
Borecko miškai (puszcza Borecka). Vienintelis šiose apylinkėse išlikęs pirmykštis miškas, gamtos rezervatai „Borki“, „Mazūrai“ (Mazury), „Liepų dauba“ (Lipowy Jar), „Liepų sala“ (Wyspa Lipowa). Wolisko – stumbrų auginimo vieta.
Grądzkie. Vėjo malūno liekanos.
Wydminy – Gižyckas. (žr. Žaliąjį maršrutą).
ŠEIMYNINĖS TRASOS
TRASA DEJGUNY – 26 km Gižyckas – Piękna Góra – Guty – Kamionki – Zatoka Kamionecka – Bogacko – Wrony – Piękna Góra – Gižyckas
NIEGOCIN KILPA – 35 KM Gižyckas – Bystry – Ruda – Rydzewo – Kanalas Kula – Bogaczewo – Strzelce – Wilkasy – Gižyckas
EŽERO KRUKLIN TRASA – 36 KM Gižyckas – Kożuchy Wielkie – Kruklin – Grądy Kruklanieckie – Kruklanki – Pieczonki – Sulimy – Gižyckas
Platesnė informacija suteikiama:
Centrum Promocji i Informacji Turystyczej w Gizyczu
Adresas: 11-500 Gizycko, ul. Wyzwolenia 2
Telefonas: +48 87 428-52-65,
Tel/fax +48 87 428-57-60
El.paštas: [email protected]
Skype: infomazury
Svetainė: http://www.gizycko.turystyka.pl
pirmas 
Loreta 
Aruna