Dviračiais gamtos parku „Daugavas loki”

Dauguvos kilpų gamos parkas

Yra vietos, kuriose, rodos, laikas sustabdo savo tėkmę, kur galima mėgautis tyla, kurią sutrikdo tik paukščių giedojimas, šnaresys medžių lapuose ar savo vaga tekantis vanduo. Tai vietos, kuriose kiekvienas turime unikalias galimybes: pajusti savo santykį su gamta, istorija, žeme…

Viena iš tokių vietų yra netoli Zarasų krašto, pietrytinėje Latvijos dalyje, Daugpilio ir Kraslavos rajonuose. Tai gamtos parkas “Daugavas loki”(“Dauguvos vingiai”). Keliautojus šis parkas vilioja savo įsimintinu kraštovaizdžiu ir unikaliomis lankytinomis vietomis. Prisijunkite ir jūs prie tų, kurie nori pažinti Latgalę ir jos kultūrinį – istorinį palikimą.

“Daugavas loki” – gamtos parkas Dauguvos slėnyje, Augšdauguvos kraštovaizdyje. Jis užima 129,9 km² plotą: 76 km² išsidėstę Daugpilio, 53,9 km² – Kraslavos rajonuose.  Parkas įkurtas 1990 m. tam, kad būtų išsaugotas unikalus ir savotiškas Dauguvos upės slėnio peizažas, jo vertingiausi gamtos kompleksai, kultūros paveldo objektai, augalų ir gyvūnų biologinė įvairovė. Charakteringa gamtinė parko ypatybė – 8 dideli Dauguvos upės vingiai, kurie prasideda Kraslavoje ir baigiasi Naujeneje. Kiekvienas upės vingis siekia 4 – 8 km, o atstumas tarp jų tik 2 – 3 km.

Miškai “Dauguvas loki” užima apie 38 proc. bendro ploto. Juose vyrauja pušynai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad parke auga daug retų augalų ir gyvena saugomos paukščių rūšys. Parko teritorijoje – 23 archeologijos paminklai.  

Juzefova dvaro parkas išsidėstęs Daugpilio rajone, Naujenes valsčiuje, Vecpils kaime. Parkas užima 5,8 ha plotą, jo rytų ir vakarų dalyse yra suformuotos alėjos. Šį parką 1890 m. įkūrė grafas Bogdanas Šachno. Planuotas olandų stiliumi, o apželdintas vietinėmis ir atvežtinėmis iš svetur medžių ir krūmų rūšimis, iš kurių vien atvežtinių priskaičiuojama 17. Dvaro parke daug ąžuolų, liepų, riešutmedžių, barbarisų, auga kedrų pušys, totoriški visažaliai klevai ir t.t. Įvairi ir įdomi parke gyvenanti gyvūnija.  Juzefova Šv. Petro ir Povilo bažnyčia pradėta statyti 1934 m. ir pabaigta tik 1961 – aisiais. Sovietmečiu joje buvo įkurta šokių salė. Tikintiesiems gražinta 1989 m.

Dinaburgo pilies maketas ir griuvėsiai – istorinis kultūros paveldo objektas. 1275 – 1277 m. pilį pastatė Livonijos ordino magistras  Raceburgas Ernests. Prie Naujenes buvo pastatytas vienas iš trijų svarbiausių persikėlimo per  Dauguvą punktų, kuriuo naudojosi lietuviai, kad užkariautų Vidzemę. Šiame punkte, prie Lietuvos sienos, Livonijos ordinas ir pastatė Dinaburgo pilį. Jos pastatymo data laikoma ir Daugpilio (Latvija) miesto įsikūrimo pradžia.

Ažvalgos bokštas buvo pastatytas 2003 m. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Dauguvos upės slėnį, kuris yra tarp Kraslavos ir Naujenes. Slėnis – unikalus gamtos paminklas, vadinamas “Dauguvos vartais”. Tai savotiški Dauguvos upės susiaurėjimai iki 0,5 – 0,6 km  žemiau Slutiški kaimo. “Dauguvos vartai” įtraukti į pačių garsiausių Latvijos gamtos paminklų dešimtuką “Žalieji Latvijos žemčiūgai”.

Markovo kultūrinis – istorinis kompleksas – jūsų galimybė apžiūrėti 1925 m. E. Brastinš rastą pilies kalną, pasivaikščioti pažintiniu taku, pailsėti “Latgalės kiemelyje” prie ramiai tekančios Dauguvos upės. Markovo pažintinis takas įkurtas Dauguvos slėnyje ir išsiskiria patraukliu reljefu ir peizažu. Jame – reti bei saugomi augalai, piliakalnis, senos kapinaitės, o jo pabaigoje atsiveria vaizdas į Slutiški kaimą. 

Etnografinis Slutiški kaimas išsidėstęs dešinėje Dauguvos upės pusėje, Markovo piliakalnio papėdėje. Kaip vietovė minima nuo 1785 m. Visiems kaime stovintiems pastatams būdingos valstiečių gyvenamųjų namų statybos tradicijos, atkeliavusios iš artimiausių kaimynų – slavų: tai pastebėsite fasaduose, ažūrinėse konstrukcijose, puošniose langinėse, frontonų ir durų dekoravime.  1986 m. kaimo teritorijoje vykdytuose archeologų tyrinėjimuose aptiktos XV – XVI a. gyvenvietės ir XV – XVII a. laidojimo vietos, kurios nuo 1998 m. paskelbtos archeologijos paminklais.  Apsilankę Slutiški kaime susipažinsite su vietos sentikių buities ir kultūros tradicijomis.

Rudna – pats didžiausias gamtos parko “Daugavas loki” teritorijoje esančios Dauguvos upės dešinysis intakas, kuris yra svarbus pristatant Latgalės kraštovaizdžio ypatumus.

Vilmani kapines rasite Dauguvos upės slėnyje, kurios jame –  vienos tipiškiausių ir gražiausių.

1,8 km Adamova peizažo takas įrengtas Dauguvos slėnyje, jo dešiniojo kranto tarpeklyje. Keliaudami šiuo taku turėsite retą galimybę betarpiškam sąlyčiui su gamta: stebėti jos įvairovę, matyti paslaptingus tarpeklius ir gamtos paminklus, gėrėtis  medžiais ir saugoma augmenija. Šioje teritorijoje sudarytos optimalios galimybės turtingos floros ir faunos išsaugojimui ir eksponavimui. 

Adamova (Adama) piliakalnis susiformavo išilgai Dauguvos upės kranto, sudarydamas labai stačius šlaitus. Čia pastebimi geologiniai junginiai, randamas baltasis molis ir devono periodo (Paleozojaus eros geologinis žemės vystymosi periodas) smėlynai, kuriems jau daugiau nei 300 milijonų metų. Labai seniai čia stovėjo pilis. Stebėdami piliakalnį, atkreipkite dėmesį į stačius šlaitus, šimtamečius medžius, šaltinius ir didingus akmenis.  

Norėdami keliauti gamtos parku “Daugavas loki” toliau, turite vykti jau kito, Kraslavos rajono, teritorija. 

Informacijos šaltinis: www.zarasai.lt