Druskonio ež. – Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – Vilniaus al. (J. ir B.Arčikauskų skulptūros) – Savivaldybės administracijos pastatas ( vila “Linksma”) – Druskininkų pramogų aikštė – Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus – Druskininkų vandens parkas – Druskininkų gydykla – Gydyklų parkas – „Grožio“ šaltinis – Paminklas M. K. Čiurlioniui – Ratnyčios ir Nemuno upių santaka („lenktas“ tiltelis) – Ž. Lipšico vardo skulptūrų parkas – Domininko Kaubrio numizmatikos kabinetas – Muzikinių skulptūrų skveras (M. K.Čiurlionio – Vytauto g.)
Druskonio ežeras yra Druskininkų miesto centrinėje dalyje ir yra poilsiautojų traukos centras.
Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią supančios erdvės leidžia laisvai gėrėtis neogotikinio stiliaus statiniu. Vieno žymiausių lenkų architekto Stefano Šilerio kurinys šiek tiek primena Šv. Onos bažnyčią Vilniuje. Ši Druskininkų bažnyčia buvo pradėta statyti 1912 metais. Pagrindinė statybų fundatorė buvo „Undinės“ leidėjo K. Volfgango žmona Henrika. Įdomu, kad vietinis turtuolis Kiersnovskis taip pat žadėjo paremti naujos bažnyčios statybą su sąlyga, kad maldos namų altorius bus orientuotas į rytus. Tuomet jis iš savo vilos būtų galėjęs stebėti iš bažnyčios išeinančius žmones. Kunigui B. Voleiko pasipriešinus turtuolio norams, Kiersnovskis atsisakė savo sumanymo. Pirmo pasaulinio karo metais statoma bažnyčia buvo apgriauta. Jos statyba atsinaujino tik 1924, o pabaigta 1930 metais.
Bažnyčios viduje spindi kun. F. Valaičio vitražai, nuostabūs vitražai prie altoriaus, „Marija“ (1862), „Šv. Antanas“ (XVIII), įspūdingas darbas – „Kristus ant kryžiaus“ (dovanojo vietinis turtuolis Kiersnovskis), „Piligrimas dalijantis vargšams išmaldą“ (XIX a., Niderlandų mokykla), „Nuplaktas Kristus“ (P. Smuglevičius), „Rūpintojėjis“ (A. Česnulis), „Kryžiaus keliai“ (1966).
Kaip jau buvo minėta naujoji bažnyčia stovi senosios jau nugriautos bažnyčios vietoje. Pastaroji pradėta statyti 1844 metais, o jau 1845 m. lapkričio 4 d. Druskininkų koplytėle vadinamuose maldos namuose Druskininkų kapelionas Albinas Šimanskis sutuokė vietinius gyventojus. Tačiau, galutinai pastatyta pirmoji Druskininkų neogotikinė bažnyčia ir Vilniaus vyskupo Vaclovo Žilinskio pašventinta tik 1852 m. liepos 13 dieną. Įdomu, kad naujoji ir šiuo metu tebestovinti Druskininkų bažnyčia buvo statoma aplink senąją. Senoji atsidūrė naujosios viduje ir buvo nugriauta tik pastačius naująją.
Senojoje Druskininkų bažnyčioje susituokė, neužilgo žuvęs, sukilėlių vadas Liudvikas Narbutas. Tais metais čia aktyviai prieš carizmą kovojo kunigas Juzefas Majevskis vėliau už savo veiklą ištremtas į Tobolską. Iki 1906 metų senojoje Druskininkų bažnyčioje vargoninkavo M. K. Čiurlionio tėvas K. Čiurlionis. Jaunąjį menininką kerėdavo bažnyčios varpininkės Jokūbienės skambinimas varpais, kuriuos jis įamžino preliude „Vakariniai varpai“. Pasakojama kad naująją Druskininkų bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka J.Pilsudskis. Kitokia aura Druskininkų bažnyčioje pasklido pokaryje, kai čia iš Vilniaus atvyko kunigas Juozas Vaičiūnas. Ne savo noru į Druskininkus paskirtas kunigas „atsivežė“ ir visas vilnietiško gyvenimo pažintis. Klebonijos svetainėje dažnai užsisėdėdavo: kalbininkas Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis – Putinas, bibliografas Vladas Abramavičius, skulptorius Rapolas Jakimavičius ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.
J. ir B.Arčikauskų skulptūros (1987) nusidriekusios Vilniaus alėja.
Vila „Linksma” statyta XX a. pradžioje kaip reprezentacinis kurorto pastatas. 1996 m. čia įsikūrė Druskininkų miesto muziejus, kuriame saugomi ir eksponuojami dailės kūriniai, knygos, miesto ir apylinkių istorijos eksponatai, vyksta parodos, kamerinės muzikos koncertai, seminarai, edukacinės programos, oficialūs susitikimai, svarbiausių miesto gyvenimo įvykių pristatymai ir kita kultūrinė bei švietėjiška veikla.
Objektas statytas: XIX a. pabaigoje. Iki II-ojo Pasaulinio karo jį valdė Kiersnovskių giminė.
Druskininkų pramogų aikštėje vyksta didžiausi miesto renginiai.
Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus vertinamas kaip vienas geriausių Lietuvoje, skirtų sovietinės okupacijos laikotarpiui. Muziejuje veikia tremties ir rezistencijos ekspozicijos bei žymaus kultūros veikėjo A. Dambrausko memorialinis kambarėlis.
Muziejus organizuoja ekskursijas „Partizanų takais“ (autobusu 3-4 val.), bei „Neatskleisti Druskininkų istorijos puslapiai“ (pėsčiomis 2-3 val.).
Druskininkų vandens parke visais metų sezonais Jus pasitiks vasara, kai oro temperatūra – daugiau kaip 30°, o vandens – apie 28° šilumos…
Apsilankykite nuostabiame pirčių ir saunų pasaulyje, maudykitės su bangomis kaip jūroje arba su srove kaip upėje, pasikaitinkite net aštuoniolikoje nuostabių pirčių, įrengtų pagal įvairias pasaulio šalių tradicijas – suomių, romėnų, turkų, rusų ir kt.
Įvairaus amžiaus lankytojams Vandens pramogų dalyje siūloma itin daug laisvalaikio praleidimo ir atsipalaidavimo formų – įvairiausi baseinai, įspūdingi nusileidimo kalneliai, kurių bendras ilgis daugiau nei 600 metrų, sraunioji upė, sūkurinės vonios, masažiniai kriokliai, grožio bei masažo salonai, barai ir kavinės. Mažiausiųjų laukia negilūs vaikų baseinėliai su atrakcionų kompleksu „Marsas“.
Druskininkų vandens parkas dovanoja savo lankytojams daugybę smagių renginių, koncertų, įspūdingą lazerių šou ir puikią nuotaiką!
Viešbutis „Europa Royale Druskininkai“ – buvęs Druskininkų gydyklų vonių korpusas, arba tiesiog Senosios gydyklos. Buvo pastatytos XIX a. pabaigoje, kai sudegė medinės. Jų architektas – Vaclovas Michnevičius. Mūrinės tiko tam laikmečiui, jų architektūra paprastesnė, tačiau labai gerai prisitaikė prie aplinkos ir atitiko statinio paskirtį. Šiuo metu, kaip jau buvo minėta, pastate veikia reprezentacinis keturių žvaigždučių viešbutis su tiesoginiu išėjimu į kurorto gydyklą bei su restoranu ir kavine.
Domininko Kaubrio numizmatikos kabinetas. Domininkas Kaubrys gimė 1915 m. Plungės sav. Mišėnų k. Tėvo paskatintas dar jaunystėje susidomėjo monetų kolekcionavimu. Šiam pomėgiui jis yra ištikimas ir dabar. 1993 m. išleido knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatika“ (kartu su prof. S.Sajausku), 1999 m. įvertintą Lietuvos banko įsteigta Vlado Jurgučio premija. Jo sukauptas numizmatikos rinkinys eksponuojamas trijose Numizmatikos kabineto salėse.
Pirmojoje salėje matysime chronologiškai rodomus Lietuvos pinigus. Nuo karaliaus Mindaugo laikų lietuviškųjų kãpų – seniausiųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų, kaldintų Lietuvos valdovų Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto, iki šių laikų Lietuvos Respublikos proginių monetų, kaldinamų Lietuvos monetų kalykloje Vilniuje. Kartu čia susipažinsime ir su Lietuvos Respublikos banknotais bei laikinaisiais pinigais, kursavusiais kai kuriuose Lietuvos regionuose pasaulinių karų ir okupacijų sukeltų suiručių laikotarpiais.
Antroje salėje supažindinama su svetimų kraštų pinigais, kursavusiais Lietuvoje okupacijų laikais. Čia chronologiškai rodomi imperijų ir reichų pinigai, pradedant Rusijos carės Jekaterinos II ir baigiant Sovietų Sąjungos monetomis bei banknotais, emituotais iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d.
Trečioji salė skirta numizmatinei bibliotekai, retiems lietuviškiems leidiniams, Domininko Kaubrio išleistoms knygoms, jo sukauptiems Lietuvos archeologiniams radiniams, tautodailininkų kūrybai.
Domininko Kaubrio numizmatikos rinkinys – tai tarsi kalendorius, atspindintis komplikuotą, bet garbingą Lietuvos valstybės istoriją, šimtmečiais trukusią tautos kovą dėl Laisvės ir pasiektą Nepriklausomybės pergalę prieš galingas, bet laikinas imperijas.
Ekspozicijos rengėjas prof. S.Sajauskas. Dėl apsilankymo reikia susitarti iš anksto, +370 685 79044
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras
Adresas: Gardino g. 3, Druskininkai
Telefonas: +37031360800
Internetinė svetainė: info.druskininkai.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna