Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų ir dviratininkų takas veda Žemaičių aukštumos takoskyrinio kalvyno pietine dalimi. Tako ilgis 23 km. Trasa nužymėta nukreipiančiomis rodyklėmis. Visoje trasoje išdėstyti informaciniai ženklai, įspėjantys apie stačias įkalnes bei nuokalnes.

Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis yra suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją,  susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžio, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniais, Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis.

Požerės miestelyje yra dviračių nuomos punktas tel. 8 671 23939 arba 8 699 16094

POŽERĖ
Požerės miestelis išaugo prie Požerės dvaro, kurį XVIII-XX a. pr. valdė Zaleskiai bei Stachelbergai. Apie 1907 m. dvaras buvo išdalintas rusams kolonistams.

Miestelio įžymybė – 1771 m. dvarininko P. Zaleckio iniciatyva pastatyta Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Pastato sienos pušinių rąstų, viduje barokinis medinis altorius, sukurtas vietos meistrų. Bažnyčioje stebuklinga laikoma Viešpaties Jėzaus statula. Aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojai kasmet renkasi į Kristaus Atsimainymo atlaidus, vykstančius rugpjūčio 6 d.

MEDVĖGALIS
Kalno aukštis 234 m. virš jūros lygio. Šalia dar šeši – Pilies, Piliorių, Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Bevardis (Karūziškės?) kalnai. Archeologai šalia jų aptiko kūlgrindą, senovinės gyvenvietės, gynybinių įtvirtinmų liekanas. Ant pilies kalno XIV amžiuje stūksojo viena stipriausių to meto Žemaitijos pilių kryžiuočiai ją, pradedant 1316 m. puolė bent 20 kartų.

MILTŲ KALNAS
Apie miltų kalno vardo kilmę pasakojama, jog žemė čia buvusi derlinga. Iš kalno trykštančio šaltinio vanduo niekada nei užšąlantis, nei išdžiūstantantis, todėl jis „gyvšalteniu”vadinamas.

LAUMĖKALNIS
Vietiniai žmonės pasakoja, jog po šiuo kalnu laumės gyvenusios . Čia jos skalbdavo, ant kalno linus sėdavo, o po to ausdavo. Dar sakoma, kad laumės neturtingųjų vaikus gausiai apdovanodavo: aprengdavo bei pamaitindavo, o turtuolių vaikų nemylėdavusios. Dėl tokio teisingumo žmonės šį kalną Laumėkalniu praminę, kaimą Laumenais, o jo apylinkes net Laumių karalyste vadinę.

AUKŠTAGIRĖS KALNAS
Tai iškiliausia Aukštagirės draustinio kalva. Kalno gūbrys ištįsęs 750 m. šiaurės vakarų pietryčių kryptimi su dauba viduryje. Žemesnioji kalno dalis vadinama Taburkalniu. Taburkalnis iškilęs net 208,5 m. todėl nuo jo atsiveria apylinkių vaizdai: Medvėgalis, Bilionių piliakalnis. Apie kalno atsiradimą pasakojama: ant Bilionių piliakalnio, ištiesęs kojas, sėdėjęs milžinas, kai jis nusiėmė vyžas ir iškratė žemes, atsirado Aukštgirės kalnas.

BILIONIŲ PILIAKALNIS
Bilionių piliakalnis (Švedkalnis) ankščiau vadintas Šventkalniu. Vietos žmonės pasakoja: „Seniau vadinuos ne Šviedkalniu, bet Šventkalniu. Tėn onksčiau liob aukas degins. Paskou šviedie užjiemie tun kalna, unt vėršaus pėlė pasistatė”. Dar pasakojama, jog švedų dalinys kalne buvo įsikūręs ir vietos gyventojus plėšdavęs, bet vieną vasaros naktį pranykęs.

Piliakalnis priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Dėl likusių piliakalnio gynybinių įtvirtinimų liekanų (terasų) jis primena laiptuotą piramidę. Pietiniame kalvos šlaite yra gausus kultūrinis sluoksnis rasta lipdytos keramikos grublėtu paviršiumi. Įžyus archeologas L. Kšivickis taip žavėjosi Bilionių piliakalniu, jog įvardijo jį vienu įdomiausiu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio archeologijos paminklu.

KARTUVIŲ KALNAS GULBĖSE
Anot vietos gyventojų: Gulbių kaimo pavadinimas kilęs nuo kaimą valdžiusio pono Gulbino pavardės. Tai buvęs žiaurus ponas – kardavęs prasikaltusius baudžiauninkus ant į rytus nuo kaimo esančios kalvos, kuriai nuo tų laikų prigijęs kartuvių pavadinimas.

PARŠEŽERIS
Paršežerio plotas – 193 ha, ilgis – 1,9 km. plotis – 1,1 km. Didžiausias gylis – 4,4 m. Ežeras susidaręs ledyninio ledo luisto vietoje, yra netaisyklingos elipsės formos. Pasakojama, jog dabartinio ežero vietoje buvusi lanka; vieną dieną iš kažkur atsiradęs paršas ir ėmęs tą lanką knisti. Kiek jis išknisdavęs, toj vietoj tuoj pat vanduo atsirasdavęs. Galų gale paršas pats nuskendęs, o ežeras jo vardu pavadintas.

Informacijos šaltinis:
Varnių regioninio parko direkcija
Ožtakių km., Varnių sen. Telšių raj.,
tel/faks. 8 444 47415,
el.paštas: [email protected]
tinklapis: www.varniuparkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *