Per siaurą tarpą į Seimūro įlanką (Seymour Inlet) plūsta stiprios srovės. O to tarpo viduryje stovi maža „Virpanti sala“ (dar kitaip vadinama „Uolos bokšteliu‘). Virpančia ji vadinama todėl, kad potvynių piko metu, kai pro šalį teka 16-20 mazgų greičiu neįveikiama srovė – ji pradeda drebėti.
Viena istorija pasakoja, kaip vienas tyrinėtojas nusprendė likti „Virpančioje saloje“ per stiprų potvynį. Bet jo metu sala taip smarkiai drebėjo, kad jis turėjo atsigulti ant žemės veidu žemyn, ir stipriai įsitverti į nedidelių krūmų šaknis, o ausis užsikišti žolėmis, kad užblokuotų sklindantį didelį triukšmą.
Salos medžiai yra nukabinėti įvairiais ženklais ir užrašais.Juos paliko laivų įgulos, kurios bandė išplaukti arba įplaukti per mažą tarpą, laukiant potvynių. Kai kurie užrašai yra net 100 metų senumo.
pirmas 
Loreta 
Aruna