Vigelando skulptūrų parkas

Gustavas Vigelandas užima ypatingą vietą daugelio norvegų širdyse ir yra ypač geru žodžiu minimas Oslo miesto gyventojų. Paminėkite jo vardą bet kuriam Norvegijos menininkui ir jų akyse, kaip mat išvysite palankią pagarbą.

Gustavas Vigelandas (1869-1943) – tai žymus norvegų skulptorius ir viena keisčiausių meno asmenybių XX amžiaus Norvegijos dailėje. Baigęs studijas talentingas menininkas tobulinosi Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir netgi lankė pamokas pas garsiausią to meto prancūzų skulptorių Augustą Rodiną. Galbūt todėl niekada nebijojo eksperimentuoti tiek su moderniomis renesanso formomis, tiek su senoviniais kūriniais.

Po savo mirties, Gustavas Vigelandas paliko Oslui 1600 skulptūras bei jų modelius, tūkstantį eskizų ir piešinių bei 420 medžio raižinių. Bene garsiausias ir žymiausias jo kūrinys – Vigelando skulptūrų parkas, įkurtas 1921 metais Osle. Šiame mieste menininkas gyveno ir dirbo nuo 1924 metų iki savo mirties – 1943 metais. Per šį laikotarpį Vigelandas parką padabino 80-čia įspūdingų skulptūrų, vaizduojančių visą žmogaus gyvenimo ciklą ir intymumo santykį tarp vyrų ir moterų, jauno ir seno, ryšį tarp šeimos narių bei nenumaldomos kelionės link vieno tikslo – mirties, kuri nebūtinai reiškė visko pabaigą. Daugybė realistinių parko skulptūrų atrodo įspūdingai. Po Vigelando mirties parkas dar buvo plečiamas, tvarkomas ir šiuo metu jame galima pamatyti daugiau nei 200 iš akmens ir bronzos nulietų figūrų.

O viskas prasidėjo nuo ginčo su Oslo miesto valdžia. Savivaldybė pageidavo pastatyti naują biblioteką toje vietoje, kur stovėjo tuometiniai Vigelando namai. Tik po ilgų derybų buvo sukirsta rankomis. Miesto valdžia skyrė menininkui naują namą, kuriame jis praleido 20, labai produktyvių savo gyvenimo metų, suteikė jam dirbtuves, pasirūpino alga, kūrybinėmis medžiagomis iki gyvenimo galo, pagalbininkais, kiek jų prireikdavo ir skyrė teritoriją didžiajai norvego svajonei įgyvendinti – skulptūrų parkui. Mainais už tai autorius pažadėjo, kai ką labai neįprasto – padovanoti miestui visus savo kūrinius.

Kaip šios neeilinės sutarties pasekmė – labai nedaug Vigelando darbų, iškeliavo už Norvegijos ribų. Ir jei jums reikia bent vienos priežasties aplankyti Norvegijos sostinę Oslą, Vigelando sukurtas skulptūrų parkas galėtų būti ta labai rimta ir svaria priežastimi.

Net 300 tūkst.kv.km. teritoriją užimantį parką Gustavas Vigelandas iki smulkmenų planavo pats, todėl savo meninę viziją įgyvendino taip, kaip troško. Vigelando parkas atkartoja formalaus klasikinio parko dizainą: susideda iš dviejų ilgų pėsčiųjų takų, kurie yra statmeni vienas kitam. Visas parkas nuklotas didelėmis nuogomis figūromis, kurios be jokių abejonių, įneša į vietovę didelės dramos. Kaip žinia, nuogumas, daug kam gali sukelti nejaukumą. Gal todėl ankstyvą 2007 metų rytą miestelėnai parke išvydo skulptūras, o tiksliau kiekvieną „nepadorią“ jų dalį, apklijuotą juodo popieriaus juostelėmis.

Vienok, skulptoriaus kūrybos pasiekimai parke yra stulbinantys ir jo sukurtais šedevrais gali pasigėrėti kiekvienas, apsilankęs Osle. Sostinėje įsikūręs Vigelando skulptūrų parkas liudija apie ypatingus šio menininko gabumus ir simbolizuoja Norvegijos politinio ir kultūrinio atgimimo renesansą.

Parke pirmiausia išdygo Gigantų fontanas, kurio idėją Vigelandas brandino savo galvoje nuo 1899 metų. 1906 metais jis sukūrė jį vildamasis, kad šiuo kūriniu bus papuoštas skveras priešais Parlamento rūmus. Bet pradžioje didžiulio susidomėjimo sulaukęs projektas vėliau buvo atmestas. Ir taip fontanas atkeliavo į Frognerio, vėliau pavadintu Vigelando, skulptūrų parką. O skulptorius tuojau pat fontaną papildė dvidešimčia bronzinių medžių. Po vieno medžio vainiku slepiasi kūdikis, po kitu – įsimylėjėlių pora, o štai po trečiu – atšalę jausmai, vienatvė, senatvė ir, mirtį simbolizuojantis skeletas. Mirties šmėkla figūruoja daugelyje skulptoriaus darbų. Sunkią vaikystę išgyvenęs, ne kartą tėvo žiauriai baustas ir muštas G.Vigeland’as nusiraminimą rasdavo drožinėdamas. Žmonių santykiai – nuo gimimo iki mirties – tapo norvego kūrybos ašimi. O medžiuose „pasodinti“ kūdikiai kartu su skeletais tereiškia, kad  gamtoje vyrauja ciklas, ir kad mirtis visada atneša naują gyvenimą.

Garsiausias Vigelando darbas – Monolitas – žymi skulptoriaus kūrybos kulminacija. Tai nuostabaus grožio stulpas, iškilęs virš žemės, daugiau kaip 17 metrų. Jį sudaro 121 nuogų, tarpusavy persipynusių ir tarpusavy kovojančių figūrų, besistengiančių pasiekti  viršūnę. Visas kūrinys tiesiog atsiduoda giliu sielvartu. Taip menininkas išreiškė per visus savo gyvenimo metus išgyventą skriaudą.

Likusio parko tema rutuliuojasi aplink gyvenimą ir kelionę per jį, kuri vis vien nenumaldomai veda link mirties. Kiekviena statula ar jų grupė vaizduoja tam tikrą gyvenimo etapą. Skulptūrų nuogumas, žinoma, yra simboliškai tyčinis. Jos visiškai nesidrovi ir nesibaimina dėl savo moralės. Tik provokuoja užklydėlius.

Daugumai Vigelando skulptūrų parkas patinka, kitiems jis kelia pasibaisėjimą, tačiau niekas nepasakys, kad viešint Osle neverta į jį užsukti. Šis didžiausias vieno menininko sukurtas skulptūrų parkas neturi sau lygių visame pasaulyje. Tai yra ta vieta, kuri kiekvienam sukelia nuostabą. Čia, susipynę gamtos bei žmogaus vienybė ir žmonių tarpusavio santykiai, kaskart suranda kelią į lankytojų širdis.

Vigelando skulptūrų parkas lankytojams yra atviras ištisus metus ir kiekvieną sezoną jis savaip įspūdingas. Įėjimas nemokamas. Kasmet jį aplanko daugiau nei milijonas turistų.

Parko pietinėje pusėje, buvusiuose Vigelando namuose šiuo metu yra įkurtas ir lankytojams atviras muziejus (Vigelandsmuseet). Užsukite į jį, norėdami išsamiau susipažinti, su didžio skulptoriaus kūryba.