Tuol Sengas

Tuol Sengas – liūdnai pagarsėjęs Raudonųjų khmerų aukšto saugumo kalėjimas, dar žinomas kodiniu pavadinimu S-21.

Įsikūręs Kambodžos sostinėje – Pnompenio širdyje – iš išorės atrodo niekuo neišsiskiriantis iš kitų daugiaaukščių pastatų su baltomis sienomis ir pilkomis langinėmis. Tačiau už savo sienų jis slepia tamsiausias šalies paslaptis. 1975 metais šis pastatas iš buvusios mokyklos buvo reorganizuotas į tardymo centrą, kuriame Raudonieji khmerai kankino ir žudė nekaltus vyrus, moteris ir vaikus. Ši vietovė yra mačiusi vienus žiauriausių Pol Poto rėžimo nusikaltimus.

Paskaičiuota, kad kalėjimo komplekse, kurį sudaro penki pastatai, tarp 1975 ir 1979 metų buvo nukankinta ir nužudyta daugiau nei 15 tūkstančių žmonių. Kiekvieno, įžengusio pro šio kalėjimo vartus, gyvenimas buvo nepakeliamas, baisus ir trumpas. Kaliniai būdavo įkalinami kamerose, kurių plotas siekė vos apie du kvadratinius metrus.  Užrišdavo akis ir grandinėmis prirakindavo prie grindų. Buvo griežtai draudžiama su kuo nors kalbėtis. Juos nuolat mušdavo ir kankindavo, nes tardytojai norėjo, kad šie prisipažintų šnipinėję JAV arba Rusijai. Siekiant išgauti prisipažinimus buvo naudojamas elektros šokas, deginimai įkaitintu lygintuvu bei dusinimas vandenyje. Žinoma, kad tik dvylikai, šioje pragaro mašinoje kalėjusių žmonių, pavyko išgyventi.

Šiandien buvęs kalėjimas stovi kaip paminklas Raudonųjų khmerų brutualumui atminti. Čia įkurtas muziejus, skirtas tarp šio kalėjimo sienų žuvusių vyrų, moterų ir vaikų atminimui. Kambariai, kuriuose kadaise buvo kankinami kaliniai, dabar iškabinėti tūkstančiais buvusių kalinių nuotraukomis. Greta vis dar galima pamatyti kankinimų įrankius. Ant sienos kabo „kaukolių žemėlapis” – visą Kambodžą atvaizduojantis žemėlapis, pagamintas vien tik iš žmonių kaukolių bei kaulų.

Pasakojama, kad Tuol Sengo kalėjime nukankintų žmonių šmėklos vis dar neapleidžia šio pastato. Klajoja jo koridoriais ir kambariais, negalėdamos palikti šios vietovės bei iškeliauti amžinam poilsiui.