Pingai arba dar kitaip vadinami hidrolakolitai – tai ledo luitų iškeltos žemės kalvos, sutinkamos arktiniuose ir antarktiniuose regionuose. Jos gali siekti net 70 metrų aukštį ir būna 600 metrų diametro, o didžiausi pingai netgi turi kraterius, kurie susiformuoja vasarą, tirpstant ledui ir į susidariusią tuštumą įsmengant žemei.
Pingai – tai amžino įšalo žemės kūriniai. Jie formuojasi vietovėse, kur vyrauja šaltas klimatas ir žiemą žemė stipriai įšala. Iš tiesų, Pingas susiformuoja iš požeminio sušąlusio vandens. Žiemos metu, ženkliai nukritus temperatūrai šie ledo luitai plečiasi ir į viršų pamažu kelia žemės paviršių. Kasmet įprastai pingai pasistiebia vos kelis centimetrus, todėl, kad susiformuotų dideli prireikia dešimtmečių ar net šimtmečių. O galiausiai jie suyra ir sugriūna. Manoma, kad pingų gyvavimo ciklas trunka apie 1000 metų.
Tuktojaktuke, Makenzio deltoje galima pamatyti vieną didžiausių pingų koncentracijų Žemėje. Juos taip pat galima sutikti Aliaskoje, Grenlandijoje, Norvegijos Špicbergeno saloje ir Sibire, kur jakutų kalba yra vadinami bulganiachais.