Šv.Onos ežeras (rum.k. Lacul Sfanta Ana), telkšantis 946 metrų aukštyje Rytinėje Karpatų kalnų dalyje, yra vienintelis vulkaninės kilmės ežeras ne tik Rumunijoje, bet ir visoje Rytų Europoje. Jis plyti Puciosulio kraterio viduryje, visai šalia Tušnado gyvenvietės.


Įdomu tai, kad Puciosulio kraterio dauboje susikaupęs vanduo yra beveik toks pats gėlas, kaip distiliuotas vanduo ir laikomas gryniausiu pasaulyje. Šv.Onos ežero vandenyje aptinkama vos 0.0029 ml mineralų. Tik dėl tokio žemo mineralų kiekio vanduo netinkamas gerti. Dėl tos pačios priežasties jame nesiveisia ežerams įprastos gyvybės formos.


Manoma, kad Šv. Onos ežeras susiformavo maždaug prieš 9800 ar 8800 metų. Iki tol vietovėje telkšojo tik durpynai, kurio centrą supo sekli pelkė. Šiandien Šv.Onos ežero plotas siekia daugiau nei 220.000 kvadratinių metrų. Ir, nors maksimalus jo gylis yra vos 6.4 metrai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ežerą maitina tik krituliai – tai jau įspūdinga.


Šv.Onos ežerą supanti, tankiais miškais apžėlusi, kalnuota teritorija priklauso Mohos gamtiniam rezervatui, kurį labai įdomu aplankyti. Tinkamiausias tam laikas – vasara, kuomet galima išsimaudyti ežere ar net paplaukioti po jį išsinuomota valtele. Šalia ežero, stovinčioje romėnų-katalikų bažnyčioje, kasmet vyksta Šv. Onos festivalis. Žiemą ežeras užšąla.


Taip pat žinokite, kad vietovė yra jautri oro slėgio pokyčiams. Slėgiui krentant, į ežero paviršių ima kilti dujos: siera ir anglies dvideginis. Todėl, jei iškylaudami prie Šv.Onos ežero pajustumėte aštrų supuvusių kiaušinių kvapą, turėkite omenyje, kad laikas ieškoti pastogės, nes artinasi audra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *