Skarzuolos rūmų ansamblis (it.k. La Scarzuola), iškilęs Umbrijos regione tarp XIII ir XX amžiaus, dabar yra laikomas vienu žaviausiu ir įdomiausiu italų architektūros šedevru.
Pasakojama, kad senovėje, šioje vietoje stovėjusioje šiaudinėje trobelėje, grįždamas iš Perudžos buvo apsistojęs Šv.Pranciškus. Šiam įvykiui įamžinti kiek vėliau buvo pastatyta bažnytėlė, o šalia jos netrukus prisišliejo ir Pranciškonų vienuolynas. Toje mažoje bažnytėlėje dar ir šiandien galima pasigrožėti iš XIII amžiaus išlikusia nepaprasto grožio freska, kurioje pavaizduotas levituojantis Šv.Pranciškus. Tai viena iš pirmųjų freskų, kur tokioje būsenoje vaizduojamas Šventasis.
Tačiau Skarzuolos vienuolynas jau senokai nebe primena šventos vietos. Ir jis nieko bendro nebeturi nei su religija, nei su pamaldumu. Pranciškonų vienuoliai iš vienuolyno išsikėlė dar 1876 metais. O šeštajame praeito amžiaus dešimtmetyje jį, su aplink esančiomis žemėmis, įsigijo garsus architektas ir dizaineris iš Milano – Tommaso Buzzi, ir čia per kitus 20 metų sukūrė savo idealų svajonių miestą, dažnai dabar dar vadiną „Città Buzziana” (liet.k. Tommaso Buzzi miestas).
Tommasas Buzzi yra laikomas vienu įdomiausiu ir originaliausiu XX amžiaus Italijos dizaineriu bei architektu, dirbusiu Milane trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje. Jo darbai išsiskyrė fantastinėmis formomis, susipynusiomis su humanistiniais, literatūriniais ir klasikiniais elementais. Tai padėjo menininkui užsitarnauti dideles didikų ir aukštuomenės simpatijas bei išskirtinį lojalumą.
Išėjęs į pensiją 1956 metais, Tommasas nusprendė įsigyti apleistą Skarzuolos vienuolyną ir sukurti čia savo svajonių miestą. Rezultatas – nepaprasto grožio architektūrinis ansamblis, kur išmoningai gamta, senovinė ir dabartinė meno kultūra susilieja į vieną visumą. Tai tarsi simbolinis italų architektūros tiltas tarp seno ir naujo.
Pirmiausia architektas rekonstravo Skarzuolos vienuolyną, tada aplink jį suformavo žalią sodo kompleksą. Šalia išdygo naujas “miestas”, kurio mažose, tuščiose erdvėse harmoningai susipynė simbolizmo ir alegorijų elementai.
Vietovę išraizgė įvairiomis kryptimis vedantys laiptai. Sienas išpuošė įmantrūs bareljefai. Tarp dailių pastatų išsirikiavo fantastinių būtybių ir begalvių nuogų moterų statulos bei įvairiausi prašmatnūs paminklai.
Ir nors stiliai čia kinta kone kiekviename žingsnyje, tačiau vietovei ypatingai būdinga bendra siurrealistinė įtaka, atsiskleidžianti per gausiai sutinkamus keistus simbolius. Pagal Tommaso viziją Skarzuoloje realybė susiliejo su siurrealistine architektūra ir menininko fantazijomis.
Skarzuoloje yra net septyni maži teatrai, daugybė grotų ir dangų atspindinčių baseinų. Stovi Triumfo arkos kopija.
Šis nepakartojamas, ekstravagantiškas, sudėtingų formų architektūros ansamblis dažnai dar yra laikomas „Buzzi autobiografija ant akmens „. Kiekvienas elementas čia perteikia vidines mintis ir filosofines doktrinas, kuriomis architektas vadovavosi savo gyvenime. Pažinojusieji Tommasą Buzzi teigia, kad Skarzuola yra giliai asmeninis jo kūrinys ir draugai nesunkiai atpažįsta jį kiekvienoje Skarzuoloje paklotoje plytoje.
Skarsuola – tai Tomaso Buzzi svajonių pasaulis, dabar laikomas italų architektūros stebuklu. Po menininko mirties 1981 metais, prie projekto dar dirbo architekto sūnėnas, kol užbaigė dėdės idealaus miesto viziją.
Norint aplankyti Skarzuolą, būtina susitarti iš anksto tel: 0763 837463.
pirmas 
Loreta 
Aruna