Sivos oazė

Sivos oazė ir jos apylinkės yra vienos patraukliausių ir išskirtinių Egipto regionų. Oazę supa unikali gamta su nepaprastomis geologinėmis savybėmis, didele floros ir faunos įvairove ir ne mažiau nei 230 natūralaus gėlo vandens šaltiniais. Siva yra paskutinė laiko nepaliesta oazė pasaulyje, kur vis dar išlikusios unikalios kultūrinės tradicijos, puoselėjamos iš kartos į kartą jau tūkstančius metų.

Sivos oazė – tai nuošalus, bet be galo nuostabus gyvenamas Žemės kampelis vidury dykumos, Egipto vakaruose. Šiuo metu, 80 km ilgio ir 20 km pločio oazėje gyvena apie 23 tūkst. gyventojų ir jų skaičius pastaruoju metu sparčiai auga. Didesnę gyventojų dalį sudaro berberai, kalbantys vietine sivi (siwi) kalba. Jie išsaugojo savo kultūrą ir tradicijas. Sivos berberų moterys iki šiol vilki tradicinius kostiumus ir  puošiasi sidabriniais papuošalais. Siva net garsėja kaip geriausia vieta įsigyti tradicinius meno dirbinius. Tačiau pagrindinis oazės gyventojų verslas – žemdirbystė. Jie sodina vaismedžius, augina javus, daržoves, o ypač datules bei alyvuoges, kurių derliumi yra garsi ši dosni oazė.

Be galo patrauklus Sivą supantis kraštovaizdis. Į šiaurę driekiasi aukštų kalvų virtinė, pietuose plyti didžioji smėlio jūra su banguojančiomis kopomis, rytuose – uolomis nuklota dykuma. Dykuma keliaudami tolyn į vakarus, prieitumėte pasienį su Libija.

2002 m. Egipto vyriausybė paskelbė Sivos oazę ir jos apylinkes saugoma teritorija. Šis statusas draudžia visus veiksnius, kurie gali daryti žalą aplinkai. Dėka to, šiandieninė Siva išliko tokia, kokia buvo didžiąją gyvavimo dalį: apsupta didingais uolų dariniais, įvairia augmenija, raibuliuojančiais druskų ežerais ir įspūdingais dykumos peizažais.

Sivos miestas įsikūręs tankiame oazės palmių miške, apsuptas daugybės gėlo vandens šaltinėlių ir druskos ežerų. Ant aukštos kalvos, virš miesto, stūkso įspūdingo senovinio Šali (Shali) miesto-tvirtovės liekanos. Verta užlipti ir apžiūrėti jas, nes iš viršaus atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.

Mieste aptinkami pėdsakai rodo, kad Sivos oazėje buvo gyvenama net X tūkstantmetyje pr. m. e., o jos istoriją formavo visos didžiosios civilizacijos. Nuo gilios senovės, graikų ir romėnų eros iki pat Viduramžių laikų, apie šią oazę plačiai sklido kalbos. Tai atsispindi daugybėje užrašų įvairiose pasaulio šventyklose ir kapavietėse. Vietovė buvo svarbiu prekybos centru, į kurį sugužėdavo keliaujantys karavanai iš Nilo slėnio rytuose, į Viduržemio jūros uostus Libijos vakaruose. Pirkliai iš pietinės ir centrinės Afrikos buvo ne mažiau reti svečiai. Taip pat Siva buvo svarbiu religiniu centru, į kurį daugelis karalių siųsdavo savo delegacijas konsultuotis pas orakulą Amoną. Prieš vykdydamas persišką kampaniją pas jį konsultavosi ir pats Aleksandras Didysis. Po to jis net pasiskelbė esąs Dzeuso Amono palikuonis ir išreiškė pageidavimą būti palaidotu Sivoje.

Sivos pavadinimas kilo iš tenykštės Ti-Sva (Ti-Swa) genties, o prie Egipto oazė oficialiai buvo prijungta 1819 m.

Pagrindinės Sivos oazės lankytinos vietos – istoriniai paminklai. Visų pirma tai, – Sivos senamiestis, minėtoji Šali tvirtovė. Mieste yra išlikusios orakulo Amono kolonos, Romos laikų nekropolis ir Kleopatros baseinai (natūralus sieringas šaltinis), kuriuose kaitrią dieną mėgsta atsigaivinti tiek miesto gyventojai, tiek svečiai.

Dar viena visų mėgstama maudynių vieta yra Fatnas saloje, stūksančioje Birket Sivos druskos ežere. Ji apsupta didingomis palmėmis ir nuostabiais vaizdais.

Tačiau  pagrindinių turistinių atrakcijų Sivoje yra didžiosios vakarų dykumos tyrinėjimas. Tiesiog gerai lėkti su džipais per smėlio jūros kalvas, įsitaisius ant aukštesnės kopos viršūnės, išgerti arbatos puodelį ar paragauti tradicinių Sivos valgių, pasitikti saulėlydį ir pasigėrėti milijonais žvaigždžių nakties danguje, kol fone skamba tradicinė sivių muzika.

Ne retas turistas Sivoje susidomi suakmenėjusių jūrinių liekanų smėlyje ir uolose tyrinėjimu. Tai Tetijos jūros (Tethys sea) palikimas, tyvuliavęs šioje vietoje prieš 40-50 milijonus metų.

Visas Sivos įdomias vietoves ir maudynių vietas galima pasiekti išsinuomojus dviratį, arba asiliuku traukiamą vežimą su vadeliotoju. Miestas yra saugus, o žmonės draugingi.

Tad pasidžiaukite nepamirštama ir unikalia Sivos kultūra.

Daugiau apie šią vietovę skaitykite: Laiko pamirštas eko-kurortas Sivos oazėje