San Kolombano vienuolynas

Keliaudami Italijoje po Trento apylinkes, būkite labai atidūs kelyje tarp Vivenzos ir Rovereto. Privažiavus Lėnos slėnį Jūsų laukia netikėtas siurprizas –  San Kolombano vienuolynas (San Colombano hermitage).

Gana įprasta, kad vienuolynai stovi atokiose vietovėse, bet šio vienuolyno izoliacija perkelia mus į visiškai naują lygmenį. San Kolombano vienuolynas kabo net 120 metrų aukštyje ir atrodo tarytum būtų prilipdytas prie stataus kalno šono. Tiesą pasakius, jis yra išskaptuotas iš kalno uolos, todėl atrodo taip natūraliai ir įspūdingai.

Vienuolynas puikiai matomas iš tolo, bet pakibęs tokiame aukštyje, lyg pranešdamas lankytojams, kad vienuoliai jį pasistatė tokioje vietoje, norėdami pasislėpti nuo pašėlusios minios. Tai, pirmiausia, dvasinių apmąstymų vieta, bet turistai į jį įleidžiami. Tačiau pirma jie turi įveikti Lėno tarpeklį, o po to 102 pavojingų, kalno šone išskaptuotų, laiptų. Todėl dalis turistų iš karto atsisako šio sumanymo ir vienuoliai yra apsaugoti nuo didelės lankytojų masės.

San Kolombano vienuolynas buvo pastatytas beveik prieš 700 metų, t.y. 1319. Jis pavadintas Airijos Šventojo – Kolombano garbei. Itališkai vienuolyno pavadinimas skamba „San Colombano“, o angliškai – „St. Colomban“. Sakoma, kad šis Šventasis, VI amžiaus pabaigoje ir VII pradžioje daug keliavo Italijos apylinkėmis ir netoliese įkūrė Bobbio vienuolyną.

Šv. Kolombanas atvyko į Italiją po to, kai apskundė karalių už neištikimybę. Lombardų karalius sutiko jį išskėstomis rankomis ir atseikėjo žemės sklypą šalia Bobbio, kur Šv. Kolombanas įkūrė naują Bobbio vienuolyną.

Bet grįžkime prie Kolombano vienuolyno. Pasakojama, kad Airijos Šventasis šioje vietoje susigrūmė su apylinkėse siaučiančiu baisiu drakonu.  120 metrų žemiau vienuolyno, šniokščiančioje upėje, drakonas dažnai grobdavęs krikštijamus vaikus ir, nusinešęs juos į savo guolį, sudorodavo. Kolombano ir slibino mūšis buvo epinis, bet galiausiai Kolombanas sunaikino tą baisų padarą. Pasak legendos, drakono guolis buvo urve, kuris po jo žūties tapo tikinčiųjų susibūrimo vieta, o dar vėliau Kolombano vienuolynu.

Nuo VIII amžiaus ši vieta buvo naudojama kaip atsiskyrėlių prieglobstis. Bet tokią išvaizdą, kokią matome dabar, vienuolynas įgavo tik 1319 metais.

Kolombano vienuolynas veikė iki pat 1782, o vėliau katalikų bažnyčia uždraudė asketiško gyvenimo propagavimą ir uždarė. Jis atiteko į vietos gyventojų rankas, o šie padarė viską, kad jį išsaugotų.

Po didelės renovacijos Kolombano vienuolynas vėl atvėrė savo duris 1996 metais. Jo viduje galima pamatyti įdomių ir gražių freskų, kuriose pavaizduota Kolombano kova su slibinu arba rojų, kuris laukia pomirtiniame gyvenime. Ant kai kurių sienų vis dar ryškūs amžių senumo grafiti darbai, kuriuos paliko į vienuolyną atvykę piligrimai.

Per kiekvienas Kalėdas vienuolyne vyksta nedidelė, bet įtaigi procesija. Jos metu tikintieji, stačiais, uolos paviršiuje išskaptuotais laiptais, kyla į kalną. Tai simbolizuoja paskutinius piligrimų žingsnius, pagerbiant Šventąjį, kuris nužudė slibiną.