Rumunijos purvo vulkanai

Apie 30 km. nuo Buzau, tarp Berkos (Berca) ir Arbanasio (Arbanasi), sutinkame vieną žinomiausių geologinių rezervatų Rumunijoje – purvo vulkanus.

Perėję Buzau upės tiltą, atvykstame į mažą Berkos miestelį. Mažas miesto stendas nurodo tolesnį kelią, vedantį į žvyrkelį, kuris driekiasi per išdžiuvusias Rumunijos kalvas, nusagstytas naftos gręžinių bokštais. Nelabai malonus bei atokus kraštovaizdis. Pučiant stipresniam vėjui čia net galima užuosti naftos ir druskos mišinių kvapą.

Tokiu keliuku, pavažiavus dar kelis kilometrus pirmyn, privažiuosime stendą su užrašu „Picle mici“. Pasukame nurodyta kryptimi ir, privažiavus kelio galą, čia paliekame mašiną. Kopiame į greta esančias kalvas, kur netrukus kiekvieną pasitiks keistas kraštovaizdis su gausiu purvo pertekliumi ant kalvos šlaitų ir daubų. Šį reiškinį vietiniai gyventojai vadina „picle“, kas išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „purvini vulkanai“.

Kodėl purvini, klausimų nekyla, bet kodėl vulkanai? Ogi dėl paprasčiausios  kūgio formos kraterio viduryje. Purvo vulkanai susiformavo panašiu principu kaip ir tikri vulkanai, tik lavą juose pakeičia purvas.

Tikrasis šių vulkanų skirtumas yra geologinės kilmės. Lava gaminasi žemės gelmėse, kur vyrauja aukšta temperatūra ir didelės jėgos, gebančios kurti kalnus, kelti stiprius žemės drebėjimus ir net judinti kontinentus.

Purvinų vulkanų karalystė yra daug arčiau žemės paviršiaus. Pro Žemės plutos sluoksnio plyšius iš gelmių kylančios dujos pasiekia požeminio vandens sluoksnius ir kartu juda į viršų, susimaišydamos su pakelyje sutiktu purvu bei kitomis uolienomis. O išsiveržusios į paviršių  virsta purvo vulkanais.

Pastebėkime, kas vyksta viršuje. Purvo vulkanų kūgiai yra neaukšti – ne daugiau 6 metrų. Iš nuolaidesnių vulkano šlaitų teka purvas, o mažų vulkanų papėdėje išdžiuvusios purvo srovės įgauna keistas formas, primenančias senų medžių žievę ar medaus korius. O kokia purvo spalvų įvairovė! Niekada negalėjai pagalvoti, kad purvas gali būti toks gražus. Aplinką supa rafinuoti pilkšvi ir rudi atspalviai. Ypač viliojančiai atrodo kai kurių kraterių šokoladiniai kraštai ir vietomis susikristalizavusios druskos pluta. Kai kurie netgi pasipuošę auksiniais ar spindinčiais juodais sieros diržais. Įspūdingas vaizdas. Aplink tik viskas kunkuliuoja. Dujos veržiasi per klampų skystį į paviršių. Plėsdamasis purvas suformuoja pusrutulius, kurie, galiausiai neatlaikę slėgio, pokštelėdami  tingiai krenta atgal į verdantį katilą. Jei prikištumėte degantį degtuką, liepsna nusidažytų mėlynai, nes burbulai pripildyti metano.

Aplankius „Piclele Mici“, verta aplankyti ir „Piclele Mari“. Jie yra visai šalia. Šioje vietovėje purvo vulkanų kūgiai mažiau ryškūs, bet įdubos didesnės, primenančios havajietišką vulkanų formą.

Tai gana įdomus ir mįslingas gamtos reiškinys.