Rilos vienuolynas

Aukščiausių Balkanų kalnų apsuptyje, Bulgarijoje, slepiasi puošnus Rilos vienuolynas (bulg.k. Рилски манастир). Rilos kalnuose, maždaug 915 m. aukštyje virš jūros lygio įsitaisiusiame vienuolyne, iki šiol ilsisi Bulgarijos švenčiausiojo palaikai ir caro širdis. Be to – tai Bulgarijos atgimimo simbolis.

Švenčiausia nacionalinė Bulgarijos šventykla nutolusi apie 117 km į pietus nuo šalies sostinės – Sofijos. Tai kone žymiausia ir populiariausia turistinė lankytina vieta Bulgarijoje, o gal net ir visoje pietinėje Europoje. Rilos vienuolynas garsėja savo dydžiu, sudėtingu architektūriniu ansambliu ir stulbinančiomis freskomis, bei jį supančia idealaus grožio gamta.

Didingas vienuolyno kompleksas, apsuptas tokio nepaprasto kraštovaizdžio, lengvai sužavi kiekvieną čia užklydusį turistą. Jo istorija yra ilga ir spalvinga. Vienuolynas šioje vietoje buvo įkurtas X a. vienuolio Ivano Rilskio – itin pamaldaus žmogaus. Čia atsiskyrėlis gyveno dvylika metų, melsdamasis ir pasninkaudamas oloje, netoli būsimojo vienuolyno vietos. Kalnų gyventojai vadino jį Ivanu iš Rilos, o netrukus iš įvairių šalies kampelių pradėjo lankytis piligrimai, norintys, kad juos mokytų šis pamaldus žmogus. Po mirties stačiatikių bažnyčia Ivaną Rilskį kanonizavo ir paskelbė šventuoju. Dabar jis laikomas svarbiausiu Bulgarijos šventuoju, todėl pamaldūs piligrimai ir toliau traukia į Rilos vienuolyną pasimelsti ir uždegti žvakutę cerkvėje, kurioje saugojami jo palaikai.

Bulgarų valdžia vienuolyną rėmė nuo pat jo įkūrimo pradžios. Vienuolynas ne kartą buvo apiplėštas, o keturioliktajame amžiuje didelę tuometinio pastato dalį nuniokojo lavina, bet likę gyvi vienuoliai atstatė vienuolyną tokios formos, kokį galime įžvelgti dabar. t.y. su erdviu vidiniu kiemu, kurį supa stačiakampiai pastatai, labiau primenantys tvirtovę, nei vienuolyną.

Turkų priespaudos metais Rilos vienuolynas buvo bulgarų kultūros ir švietimo centras ir dabar simbolizuoja per ilgus okupacijos šimtmečius nenutrūkusį slavų kultūrinės tapatybės sąmoningumą.

Vienuolyno kompleksą iki šiol juosia 21 metro aukščio akmeninė išorinė siena, kurios apsuptyje yra išlikusių senųjų pastatų su puošniomis freskomis ir medžio raižiniais. Bet didžioji dauguma vienuolyno pastatų yra atstatyti 1834-1862 m. Senieji sudegė per 1833 metais vietovę nusiaubusį gaisrą. Gyvenamieji korpusai yra akmeniniai, 3−4 aukštų ir sudaro uždarą netaisyklingo penkiakampio plano kiemą, kurio centre stovi 5 kupolų Marijos gimimo cerkvė, pastatyta 1834−1860 m. Tai pagrindinis didžiulio vienuolyno pastatas. Ant jo priekinio fasado, po kupolu dailininkai atvaizdavo svarbias Bulgarijos tautos istorijos scenas. Bažnyčios vidaus grožį paryškina auksinė siena, už altoriaus, su šventuosius vaizduojančiomis ikonomis, nuostabūs medžio raižiniai ir prabangiai puoštas apeiginis kryžius. Šioje šventovėje saugomi minėto Ivano Riliečio palaikai, o greta jų dar ir paskutinio Bulgarijos valdovo Boriso III, mirusio paslaptingomis aplinkybėmis, balzamuota širdis. Paskutinio caro šeima šiuo metu gyvena Ispanijoje, bet kaip ir daugelis kitų, čia dažnai mėgsta apsilankyti.

Iš viso Rilos vienuolyno kompleksą sudaro apie 300 pastatų. Veikia Rilos vienuolyno muziejus, kuriame eksponuojamos senovinės ikonos, rankraščiai su miniatiūromis, taikomosios dailės kūriniai. Įkurtoje bibliotekoje saugoma apie 16 000 tomų senų knygų.

1976 metais Rilos vienuolynas buvo pripažintas nacionaliniu istoriniu paminklu, o 1983 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Aplink vienuolyną, Rilos kalnuose yra įrengti įvairiausi turistiniai takai. Gamta čia stulbinanti. Nuo artimiausių viršūnių atsveria nuostabiausia panorama, todėl vertėtų šiai vietovei paskirti daugiau nei vieną dieną. Turistų patogumui čia yra įrengti kempingai ir poilsiavietės.

Vienuolyno lankymas nemokamas. Taip Bulgarijos valdžia siekia pritraukti dar daugiau turistų. Tačiau, atvykusiems automobiliu, už stovėjimo aikštelę teks sumokėti apie 7 Lt. už dieną.