Raudonųjų žibintų kvartalas

Tikriausiai mažai kas taip traukia Amsterdamo lankytojus, kaip naktinis pasivaikščiojimas po viduramžių miesto širdį – Raudonųjų žibintų kvartalą (ol.k. De Wallen, Walletjes arba Rosse Buurt), kuris daugelį atvykėlių domina labiau nei Van Gogho ar Rembranto meno muziejai, įsikūrę šiame liberaliame megapolyje.

Raudonųjų žibintų kvartalas  – tai didelį plotą užimantis gatvių tinklas seniausioje miesto dalyje, kur yra keli šimtai vieno kambario butų, išnuomotų prostitutėms. Jau penkis šimtmečius jis tenkina vietinių lankytojų poreikius ir pageidavimus. Seniausios pasaulio profesijos atstovės (o kartais ir atstovai) čia pateikia save tarsi prekę, tiesiog savo buveinės vitrinoje. Galbūt todėl, daug veiklos čia nepamatysite ir netgi kviečiantys užsukti šūksniai čia yra reti. Rausvai apšviestuose languose vilioklės dažnai netgi atrodo abejingos; kantriai laukiančios kliento pinasi plaukus, darosi manikiūrą, sprendžia kryžiažodžius, skaito Dostojevskį, tuo pat metu demonstruodamos savo grožybes smalsuoliams.

Raudonųjų žibintų kvartalas pavadintas pagal vyraujančią žibintų spalvą. Langai, už kurių klietų lukuriuoja laisvo elgesio merginos – apšviesti raudonai. Virš jų durų dažnai taip pat kabo po raudoną žibintą, matomai, tai iš senų laikų užsilikęs ženklas, kad atvykę užjūrio jūreiviai žinotų į kurias duris belstis.

Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale taip pat gausu sekso reikmenų parduotuvių, sekso teatrų, įsikūręs sekso muziejus. Čia rasite didelį kavinių, barų, coffeshopų pasirinkimą. Įvairių stilių muzika skamba gatvėse iki vėlumos.  Šalia kanalų galite išvysti didžiausius sekso šou. Taigi, visai nekeista kvartalo gatvelėse kiekvieną dieną sutikti daugybę žmonių. Jis jau seniai yra tapęs viena pagrindinių Amsterdamo turistų pramogų vietų. Yra tikrai nemažai priežasčių, dėl kurių verta aplankytį šią ypatingą vietą. Ir jeigu jūs lankotes Amsterdame, neatmeskite galimybės pasivaikščioti po jį. Bet būkite įspėti, jog fotografuoti čia draudžiama.

Panašaus pobūdžio kvartalų esama ir kituose pasaulio miestuose: JAV, Prancūzijoje, Japonijoje ir t.t. Tačiau tik Amsterdame visi seniausios profesijos atstovai yra kruopščiai registruojami, tikrinami, privalo mokėti mokesčius, o nuo 1984 metų netgi turi savo profesinę sąjungą.