Raudondvario bažnyčia – aukščiausias ir geriausiai matomas pastatas miestelyje, turintis neobaroko ir neoklasicizmo bruožų. Prie bažnyčios projektavimo darbų prisidėjo garsus italų architektas Laurynas Cezaris Anikinis. Pastatyta 1846–1857 m. tuometinio dvaro savininko grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus užsakymu.
Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčia susprogdinta, atstatyta 1938 m. Išliko tik dalis buvusių vertingų meno kūrinių. Dabar bažnyčioje galima pamatyti Aleksandro Sledzinskio paveikslus: „Kryžiaus keliai“, Georgio Berti „Švč. M. Marija su vaikeliu“,
„Šv. Juozapo mirtis“. Šoniniame altoriuje yra italų skulptoriaus Luigi Pampalonio sukurti Vandos Tiškevičienės ir jos sūnaus Mykolo Tiškevičiaus antkapiniai paminklai, kurie grafui kainavo du kartus daugiau negu visos bažnyčios statyba. Abu šie paminklai 1847 m. meistriškai iškalti iš balto Kararos marmuro ir parvežti iš Italijos.
Mirus ką tik gimusiam sūnui Mykolui, o po dešimtmečio (1842 m.) ir pačiai grafienei Vandai, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius tai laikė dievo bausme už jo padarytas nuodėmes. Todėl jis nusprendė pastatydinti bažnyčią, kartu po ja įrengiant ir savo bei artimųjų amžinojo poilsio vietą – mauzoliejų. 1847 m. užsakomas bažnyčios (kartu su koplyčia–mauzoliejumi) projektas. Vieną jų sukūrė architektas Jokūbas Voleris, antrąjį – garsus Vilniaus architektas Tomas Tišeckis. Pasirinktas antrasis. Jo suprojektuota bažnyčia buvo neobaroko stiliaus, stačiakampio plano, trijų navų, dvibokštė. Turėdamas projektą grafas prašė vyskupo M. Valančiaus įsteigti Raudondvario parapiją. Gavęs
šio pritarimą, 1852 m. nupirko 33 dešimtines žemės ir įsipareigojo pastatyti bažnyčią (kartu ir kitus bažnyčiai reikalingus pastatus) ir jai kasmet dovanoti po 600 rub. Vyskupija tuo metu įkūrė Raudondvario parapiją. 1853–1857 m. vyko bažnyčios statyba. Jos puošybai negailėta lėšų, pakviesti garsūs to laiko meistrai – italai Francesco Andrioli, Georgio Berli, vilnietis tapytojas Aleksandras Sledzinskis ir kt. Prancūzijoje nupirkti liturginiai reikmenys, išlikę iki mūsų dienų.
Prie bažnyčios rytinės sienos pastatyta ir stačiakampio plano koplyčia – mauzoliejus, kurio vidaus apdailą ir brangaus marmuro antkapinius paminklus gamino garsūs italų meistrai Luigi Pampaloni, Henri Michel Antoine Chapu ir kt., įrengti vargonėliai, pasirūpinta amžinosios ugnies palaikymu. Bažnyčia kainavo 45000 rub., dar daugiau – paminklai ir apdaila.
1857 m. vyskupas M. Valančius konsekravo naują bažnyčią ir pašventino keturis bendro 335 pūdų svorio varpus. Į mauzoliejų perkelti grafienės Vandos ir sūnaus Mykolo palaikai. Senoji koplyčia nugriauta.
Informacija parengta pagal Kauno rajono savivaldybės išleistą leidinį: “Raudondvario dvaras”.
Nuotraukos: © mytrips.lt
pirmas 
Loreta 
Aruna