Petronas bokštai dvyniai

Prieš maždaug pusmetį žiūrėjau dokumentinį filmą apie tai, kaip buvo pastatyti šie pastatai. Malaizijos tikslas buvo pastatyti aukščiausią pastatą pasaulyje ir taip atsidurti pasaulio dėmesio centre. Tik po ilgų diskusijų sutarta dėl galutinio dizaino varianto. Pastato pagrindas primena islamišką simbolį (islamas – oficiali Malaizijos religija, kurią išpažįsta daugiau nei pusė gyventojų).

Bokštų statybos prasidėjo 1992 metrais ir buvo imtasi įdomaus sprendimo – nusamdytos dvi skirtingos kompanijos kiekvieno bokšto statybai. Tai pasiteisino ir paspartino statybas – konkurencingos ir įtemptos lenktynės vyko visų statybų metu. Pirmoji rimta problema iškilo net neprasidėjus statyboms. Nustatyta, kad pamatinė uoliena nebuvo tvirta ir nebūtų atlaikiusi tokio milžiniško svorio. Sprendimas – sukurti dirbtinį pagrindą. Į žemę buvo prigręžta daug polių, kurių gylis siekė net 120 metrų, ir į juos pripilta daugybė tonų cemento. Tai jau savaime buvo didžiulis iššūkis ir taip sukurtas giliausias dirbtinis pagrindas pasaulyje.

Akivaizdu, kad tokioms sudėtingoms ir milžinišką svorį turėsiančioms atlaikyti konstrukcijoms yra būtina tvirta medžiaga. Tačiau dėl plieno trūkumo Malaizijoje ir brangių importavimo kaštų, buvo pasirinktas dar vienas įdomus sprendimas – po daugelio bandymų sukurtas itin tvirtas cementas. Viso statyboms panaudota ~7,5 tūkst. tonų plieno ir net ~200 tūkst. tonų cemento.

Buvo ir daugiau įvairių problemų. Viena iš jų – dažni tropiniai lietūs, kurie trukdė tęsti darbus, o grafikas juk spaudė.

Savo istoriją turi ir tiltas, jungiantis šiuos bokštus dvynius. Jis buvo pagamintas Pietų Korėjoje ir vėliau dalimis atplukdytas į Kualą Lumpūrą. Tiltas sveria 750 tonų, yra 58 metrų ilgio ir jį reikėjo pakelti į 170 metrų aukštį, kur jis ir turėjo būti pritvirtintas. Galite įsivaizduoti, koks rimtas išbandymas tai buvo inžinieriams. Pakėlimo momentas buvo itin atsakingas ir tiesiogiai transliuotas per nacionalinę televiziją. Bet kokie nesklandumai galėjo reikšti katastrofą, tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Kompanijų lenktynės baigėsi gana netikėtai. Japonų “Hazama Corporation” statybas pradėjo mėnesiu anksčiau ir visą laiką pirmavo, tačiau pačioje statybų pabaigoje pastebėjo, kad bokštas palinkęs 2,5 cm į šoną (koks tikslumas!) ir tai pristabdė statybas. Būtent tada korėjiečių “Samsung Constructions” aplenkė juos ir pirmieji užbaigė statybas. Statybų eigoje buvo pritaikyta nemažai inovatyvių sprendimų ir tai buvo neabejotinai pačios didžiausios statybos Malaizijoje.

Keletas faktų:

1998 metais statybos buvo baigtos. Bendras pastato aukštis su antena – 452 m. Antroje vietoje liko Sears bokštas Čikagoje su 442 m., tad tikslas buvo pasiektas.

Petronas bokštai išliko aukščiausi pasaulyje iki 2004 metų. Tada juos aplenkė Taipei 101, iškilęs Taipėjuje, Taivane, ir siekiantis net 509 metrų aukštį (beje, prie šio pastato statybos prisidėjo ir jau minėta korėjiečių kompanija).

Bokštuose yra po 88 aukštus, o bendras aukštų plotas užima net 395 tūkst. kv. metrų. Pastato apačioje yra įrengtas įspūdingas prekybos centras.

Dvynius pastačiusi naftos kompanija Petronas yra viena didžiausių ir pelningiausių Azijoje, šiemet uždirbusi ~20 milijardų dolerių pelno.

Petronas bokštai dvyniai tapo ne tik Kuala Lumpūro, bet ir visos Malaizijos vizitine kortele, traukianti investicijas, turistus ir pasaulio dėmesį. Šis simbolis pabrėžia Malaizijos veržlingumą bei kultūrinį turtingumą.

Daugiau informacijos: wapdream.com