Petra išvertus iš gr.k „πέτρα” reiškia „uola” arba “akmuo”. Rausvos spalvos Petros miestas laikomas vienu iš senovės pasaulio stebuklų. Tai nepaprasta archeologinė vietovė Jordanijoje, garsėjanti akmens statiniais, išskaptuotais uolose maždaug 200 m.pr.Kr. Kai kurie statiniai yra stebuklingai išlikę iki mūsų dienų, kiti, neatlaikę laiko poveikio ir stichijų – jau gerokai apgriuvę. Bet iki šiol Petroje yra išlikę apie 800 įspūdingiausių architektūrinių paminklų: skulpturų, uolose iškaltų nuostabių rūmų ir daugybė laiptuotų takų, vedančių į aukštus statinius… Visi jie kuria nepaprastą įspūdį. Šį šedevrą labai įdomu aplankyti.
Senaisiais laikas Petra buvo klestintis prekybos centras. Jos gyventojai iškaldavo namus, šventyklas natūraliuose kanjonų uolose, kartais jų fasadus papuošdavo įmantriais raižiniais bei kolonomis. Petroje stovėjo du amfitaetrai, buvo daugybė uolose iškaltų kapaviečių ir t.t
Anuomet Petra buvo Nabatėjų karalystės ir Romos imperijai priklausiusios Arabijos provincijos sostinė. Apie nabadėjus iki šiol žinoma nedaug: tik kad jie buvo klajokliai ir Petroje įsikūrė tik dėl jos geografinės padėties. Kitapus Um el-Bijardos įsitaisęs miestas buvo sunkiai pasiekiamas, tačiau tai leido Petrai tapti klestinčiu karavanų ir prekybos centru, mat pro Petros slėnį driekėsi Karalių kelias, jungiantis Petrą su Raudonąja jūra. Kiti keliai siejo miestą su Arabija, Mesopotamija bei Viduržemio jūros regionu. Be to, nepraeinamos uolos patikimai saugojo Petrą nuo priešų antpuolių.
Vėliau, šis miestas daugybę amžių buvo užmirštas. Paskutinės statybos čia vyko XII amžiuje, Kryžiaus karų metu ir po to, gausybėje urvų ir šventyklų liko gyventi tik vietiniai beduinai. Visas likęs pasaulis Petrą tiesiog užmiršo. Vakarų pasauliui jis tapo sensacija, tik kai šveicarų tyrinėtojas Johanas Liudvigas Burkhardtas (Johann Ludwig Burckhardt) 1812 metais atrado Petrą iš naujo.
Dabar Petros miestas žymus ne tik uolinių paminklų gausybe ir įvairove, bet ir nesuskaičiuojamais uolienų atspalviais, kintačiais dykumų saulei keliaujant per dangų. Tai įspūdingas miestas, dažnai dar vadinamas raudonąja dykumų rože. 1984 metais Jordanijos valdžia iškeldino beduinus iš Petros urvų ir statinių, ir miestas tapo pagrindine šalies įžymybe. Dabar į Petrą plūste plūsta turistai iš viso pasaulio.
Į Petrą galima patekti pėsčiomis, įveikiant 1,5 km ilgio siaurą takelį vinguriuojantį tarp keturaukščio namo dydžio uolų. Kelio gale atsiveria nuostabus reginys: labai aukšta, klasikinio graikų stiliaus al Kaznės arba Lobyno šventykla, išskaptuota 40 metrų aukščio ir 26 metrų pliočio uoloje bei padalinta į du aukštus. Tai vienas garsiausių Petros statinių,pastatyta 56 m.pr.Kr.
Po maždaug 3 km2 ploto Petrą galima klaidžioti net keletą dienų – mat čia egzistuoja šimtai unikaliausių architektūros paminklų. Gražiausias laikas miestą aplankyti kovą-gegužę ir rugsėjį-lapkritį; ypač vakarėjant, kai besileidžianti saulė nudažo Petrą tamsia rožine spalva.
Nuo 1985 metų Petra paskelbta UNESCO pasaulinio kultūros paveldo objektu.
pirmas 
Loreta 
Aruna