Nigerijoje, vidury dykumos, daugiau nei 300 metų, stovėjo vieniša akacija – Tenerės medis. Klajokliams ir pirkliams tai buvo gyvas švyturys, pirmas ir paskutinis orientyras prieš ilgą kelionę per plačią dykumą link Birmos ar atgal. Keliaujant šia dykuma, medis matydavosi iš labai toli, todėl egzistavo tradicija nuolat prie jo karavanams susiburti.
1939 metais Sacharos reikalų centrinės tarnybos darbuotojas Michel Lesourd pirmą kartą pamatęs Tenerės medį, rašė: „Kiekvienas turi pamatyti medį, kad patikėtų jo egzistavimu. Kokia jo paslaptis? Kaip medis gali išgyventi nuo kupranugarių, trinančių savo kupras į jo šonus? Kaip jie nenuėda jo lapų ir spyglių? Kodėl tuaregai nenupjauna jo šakų, kad užkurtų laužą ir užvirintų arbatą?“.
Paaiškinimas yra vienas – tai tabu medis – gyvenimo simbolis, kurį gerbia visi pro šalį keliaujantys karavanai.
Tenerės dykynėje, esančioje vakarinėje Nigerijos dalyje, prieš tris amžius vešėjo medžių miškas. Iki XX a., vietovei tapus dykuma, sunyko visa vešli augmenija, išskyrus vienintelę akaciją – Tenerės medį. Artimiausiąjį galima buvo sutikti tik už 400 km.
Net tris amžius šioje atokioje vietoje vešėjo ir keliautojus džiugino ši vieniša akacija. Jos kamienas buvo sutrūnijęs. Atrodė lyg medis sirgtų. Bet jo šakas visada puošė gyvi žali lapai ir dideli geltoni žiedai.
1938 metais prancūzų kariai nusprendė netoli medžio iškasti šulinį. Jie buvo tikri, kad medis mėgaujasi gyvenimu dykumos gelmių teikiančiu vandeniu. Neapsiriko – 33 metrų gylyje jie rado požeminio vandens šaltinį.
Visada žaliavusi ir žydėjusi akacija 1959 metais pakito. Ji nebeturėjo nei spalvos, nei žiedų, nei lapų… Iš dviejų kamienų liko tik vienas. Tenerės medžio nebeįmanoma buvo pažinti. Kas gi nutiko? Pasirodo, minėtais metais, į Birmą per dykumą, skubėdamas sunkvežimio vairuotojas, įvažiavo į medį. Šimtai kilometrų dykumos į visas puses… Sunkvežimio vairuotojas turėjo velniškai skubėti, kad pataikytų į vienintelį medį vietovėje.
Bet tai dar ne istorijos pabaiga. 1973 metais į Tenerės medį įvažiavo dar vienas sunkvežimis, vairuojamas girto vairuotojo ir šį kartą medis žuvo.
Dauguma žmonių nuliūdo išvydę tokią neįtikėtiną dykumos gyvybės simbolio žūtį. Tenerės medžio likučiai buvo perkelti į Nigerijos Nacionalinį muziejų, Niamėjuje, kur iki šiol eksponuojami. Toje vietoje, kur augo akacija, dabar stovi paprasta metalinė skulptūra – simbolizuojanti stiprų ir gyvą Tenerės medį.
pirmas 
Loreta 
Aruna