Palmyra – prarasta paslaptinga imperija. Antikos laikais tai buvo svarbus centrinės Sirijos miestas. Vadovaujant karalienei Zenobijai (Zenobia), kuri vėliau buvo grąžinta į Romą, Palmyra tapo dar ir turtinga.
Palmyra – tai Šilko kelio miestas – vartai keliautojams, grįžtantiems iš Rytų į Vakarus.
Valdant Zenobijai, Palmyra iš tiesų pasisavino romėnų teritorijas ir, trumpai gyvavusi imperija, driekėsi nuo Turkijos iki Egipto. Deja, tai truko vos trylika metų, iki Aurelijus nusprendė jas atsiimti. Netrukus jis sutriuškino palmyriečius, o Zenobiją parvežė atgal į Romą, kur ji buvo priimta į visuomenę ir galiausiai tapo labai žavinga Romos matrona.
Šiandieninė Palmyra – viso labo mažas miestelis, įsikūręs šalia didelės ir vešlios oazės. Senojo miesto griuvėsiai dengia beveik dviejų kvadratinių kilometrų dydžio lygumą. Gražios romėnų kolonos, išskaptuotos iš vietovėje aptinkamo aukso spalvos smiltainio, driekiasi išilgai kelio. Ankstyvo ryto ar ankstyvo vakaro ryškiai mėlynas dangus stulbinančiai dera su priešingomis – šiltomis ir maloniomis akmens spalvomis bei ilgais giliais šešėliais.
Svarbiausia Palmyros lankytina vieta – Baalo šventykla – vienas svarbiausių I amžiaus religinių paminklų Vidurio Rytuose. Taip pat būtina aplankyti senovinį teatrą, agorą ir visa kita. Teritorija nedidelė ir ilgai neužtruksite.
Palmyra – tai nepaprasta vieta, vis dar primenanti mums apie kadaise prarastą paslaptingą imperiją, kurią būtina aplankyti, lankantis Sirijoje.
pirmas 
Loreta 
Aruna