Nemruto kalnas

Adijamano provincija Turkijos pietryčiuose vis dar laikoma labai skurdžia ir oficialiai yra publikuojama kaip lėtai besivystantis regionas. Ir vis dėl to, vos už 50 kilometrų į šiaurės rytus nuo Adijamano provincijos centro, keliautojai gali išvysti pasakiškų turtų likučius.

Aukštai, ant Nemruto kalno viršūnės, stovi didelis ir labai įdomus, nors be galo retai turistų lankomas nekropolis – Komagenos karaliaus Antiocho I Teoso mauzoliejus, pastatytas 62 m. pr. m. e. Šis įstabus archeologijos paminklas 1987 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir dabar yra saugomas.

Bet taip buvo ne visada. Didžiulę šventyklą-mauzoliejų ant Nemruto kalno, dar dažnai vadinamo Nemrut Dagu, įsakė pastatyti pats Antiochas I, norėdamas, kad ir po mirties jo pavaldiniai jį garbintų. Jis sukūrė karališkąjį kultą ir daugelis religinių švenčių buvo švenčiamos šioje vietoje, kol ji nebuvo išniekinta ir pamiršta.

Kažkurio istoriniu periodu, karaliaus Antiocho I mauzoliejų puošusios 8–9 m aukščio akmeninės skulptūros buvo subjaurotos, o jų galvos nukapotos.  Vietovėje stovėję Antiocho I, liūtų, erelių, bei graikų, armėnų ir persų Dievų atvaizdai buvo tyčia išniekinti, siekiant sunaikinti prieš II tūkstančius metų vietovėje vyravusią kultūrų įvairovę ir senovės dievus.

Taip pat buvo sugriautas mauzoliejaus bareljefo frizas, kuriame kažkada buvo pavaizduoti Antiocho protėviai: makedonai ir persai.  Jo akmeninės plytos dabar pasklidusios po visą 50 m aukščio ir 150 m skersmens pilkapį.

Kadaise tvarkingai aplink mauzoliejų stovėjusios skulptūros, dabar pažirusios dideliame plote, o jų veidai, ypač nosys,  yra subjauroti. Manoma, kad tai galėjo būti religijų kaitos pasekmės, nors tikslūs šių barbariškų veiksmų metai nėra žinomi. Skulptūras natūraliai dar ardo gamtos veiksniai – net kelis mėnesius per metus jas užkloja storas sniego sluoksnis ir erozija puikiai atlieka savo darbą.  

Šį kapą iš naujo surado inžinierius iš Vokietijos – Karlas Sesteras 1881 metais. Nuo tada, iki dabar čia vyksta archeologiniai tyrinėjimai. 1989 m. Nemruto kalnas su visomis jo apylinkėmis paskelbtas nacionaliniu parku.

Antiocho mauzoliejaus skulptūros ( nors ir su nukapotomis galvomis) vis dar atrodo be galo didingos, o jų dieviški ir lediniai žvilgsniai vis dar priverčia į jas žvelgti jei ne su baime, tai bent su didele pagarba.  Net ir po daugelio niokojimo metų ši vietovė vis dar išlieka be galo įspūdinga.