Lėlių sala. Ispaniškai vadinama „La Isla de la Munecas”. Išgirdę pavadinimą tikriausiai tikitės pasinerti į gražų, pasipuošusių lėlių pasaulį, kuris paliks neišdildomus įspūdžius. Bet realybė yra kiek kitokia. Priešingai, ji – kraupi.


Plačiai išgarsėjusi „Lėlių sala“ – tikriausiai yra šiurpiausia turistine įdomybe visoje Meksikoje, o galbūt ir visame Pasaulyje. Įsitaisiusi pietinėje Meksikos miesto dalyje, Choksimilko (Xochimilco) rajone, tarp daugybės painių kanalų, ši sala dar žinoma cinampas (chinampas) pavadinimu. Tai nemaloniausių paslapčių ir prietarų vieta.

Beveik kiekvienas saloje augantis medis yra „išpuoštas“ senomis, sulaužytomis lėlėmis. Šimtai lėlių kabo ant metalinių virbų. Kai kurios yra žalsvos, pabrėžiančios mušimo pėdsakus, didžioji dalis – nuogos, kitos susivėlusiais ir vėjo išdarkytais plaukais… Vaizdas lyg iš didžiausio košmaro ar kraupaus siaubo filmo ir visą laiką neapleidžiantis jausmas, kad nuolat esate stebimi. Tai lėlės stiklinėmis akimis seka kiekvieną jūsų žingsnį.


Šiurpi šios salos istorija prasidėjo tada, kai čia atsikraustė gyventi atsiskyrėlis Don Julianas Santana. Nors ir buvo vedęs, paskutinius 50 savo gyvenimo metų jis pasirinko vienatvę ir apsigyveno saloje. Don Julianas nuolat skundėsi, kad jį persekioja mažos mergaitės šmėkla, kuri nuskendo viename iš salą supančių kanalų. Kai kurie žmonės tvirtina, kad jis graibydavo senas lėles iš kanalų, manydamas, esant jas tikrais vaikais ir kabindavo rastas lėles ant medžių, norėdamas atbaidyti mažos mergaitės šmėklą, kuri neduodavo jam ramybės ir nuolatos jį kankindavo.

Lėlių Don Julianas prasimanydavo įvairiais būdais: rasdavo kanale, išrausdavo šiukšlynuose ir net mainydavo savo darže auginamus vaisius ir daržoves už dar vieną savo gyvenimą baigusią lėlę. Taip per kelis dešimtmečius jis tapo Choksimilko legenda ir žmonės patys pradėjo gabenti jam lėles iš įvairiausių vietovių.


Sutapimas? Don Julianas Santana buvo rastas negyvas 2001 metais, nuskendęs tame pačiame kanale, kaip ir mergaitė.

Dabar jo „lėlių sala“ yra tarp keisčiausių turistinių įdomybių. Kai kurie turistai aplankę salą tvirtina, kad lėlės šnabždasi ir, norint nuraminti jų sielas, prieš įžengiant į salą, joms yra būtina pasiūlyti dovanų.


Salą aplankyti galima pakrantėje esančia valtimi pavadinta “trajinera”, prašant nugabenti į „Lėlių salą“. Įėjimas kainuoja 10 pesų (mažiau nei doleris) ir už tai gaunate ganėtinai įdomių, neįprastų ir baimę sukeliančių potyrių.


One thought on “Lėlių sala – Meksikos turistinė įdomybė”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *