Ledo urvai – tarytum ne šios planetos kūriniai. Jie labai skiriasi nuo įprastų urvų, todėl juose tvyro keista atmosfera ir, įžengęs į juos, jautiesi tarytum būtum visiškai atsitiktinai įžengęs į kitą, mums neįprastą pasaulį.
Tokių ledo kūrinių pasaulyje yra ne vienas ir ne du, bet Eisriesenwelt Ledo urvai Austrijoje yra vieni žinomiausių ir įspūdingiausių.
Austrijos Alpėse, Zalcburgo (Salzburg) apskrityje, Verfeno (Werfen) miesto pakraštyje, Teneno kalnų masyve, Hochkogel kalne yra Ledo milžinų pasaulis – Eisriesenwelt. Tai didžiausias ledo urvas Europoje. Požeminiai jo tuneliai su galerijomis tęsiasi daugiau nei 42 km. Nors tik mažoji šio labirinto dalis yra skirta turistų akims, bet to pilnai užtenka, kad susidarytumėte įspūdį apie šį įmantrų ledo tinklą ir tokį nuostabų motulės gamtos kūrinį. Pirmame šio urvo kilometre turėsite galimybę susipažinti su įspūdingu ledo milžinų pasauliu.
Vos įžengus į urvą, Jus pasitiks 30 m. aukščio ledo siena. Įveikus ją prasideda olų ir urvų labirintai, kuriais švilpauja šalti vėjai. Lygios painių tunelių sienos padengtos storu ledo sluoksniu, o nuo viršaus kabo lediniai „stalaktitai ir stalagmitai“ – tokio dydžio, kokių akyse nesate regėję. Vietomis sutiksite įspūdingus ledo kupolus, sustingusius kalnų krioklius ir kitus keistus ledo darinius, suformavusius šį žavingą krištolinį pasaulį. Ši vieta be jokių abejonių verta 5 žvaigždučių įvertinimo visuose turistų lankomiausių vietų sąraše, todėl neaplenkite jos.
Kvėpuojantis kalnas
Ledo milžinų pasaulis atsirado maždaug prieš 2 milijonus metų, šaltinių ir lietaus vandeniui sunkiantis į kalkakmenio urvus. Dėl urvuose nuolatos cirkuliuojančių šalto vėjo srautų, čia jis tuoj pat sustingsta įspūdingiausiais pavidalais. Ši ledo karalystė yra daugiau nei 1500 m virš jūros lygio, todėl žiemą temperatūra urvuose būna labai žema, o vasarą šalti vėjo srautai pučia iš kalno gylių ir temperatūra nepakyla aukščiau 0º C. ir neleidžia susiformavusiam ledui ištirpti. Veikiami vandens erozijos ledo urvai vis auga ir plečiasi.
Oficialiai Eisriesenwelt urvus 1879 metais atrado gamtininkas Antonas fon Poseltas-Čorichas (Anton von Posselt-Czorich). Jis prasiskverbė į kalną apie 200 m. ir radęs ledo sieną toliau nebėjo. Apie šį atradimą paskelbė moksliniame leidinyje, bet urvai neišgarsėjo nei tarp mokslininkų nei visuomenės sluoksniuose ir net nugrimzdo užmarštin, kol garsus ir patyręs Zalcburgo regiono speleontologas Aleksandras fon Miorkas (Alexander von Mörk) rimtai nesusidomėjo urvu ir 1912 metais pradėjo urvų tyrinėjimą. Jo ekspedicija iškirto ledo sienoje laiptus ir už jos pamatė nuostabius ledo darinius, kuriuos pavadino Eisriesenwelt. Įžengus į urvą, iki šiol kelią pastoja ta pati 30 m aukščio ledo siena su iškirstais laiptais, kurios viršuje atsiveria olų ir urvų labirintai.
Von Miorkas žuvo I Pasaulinio karo metu 1914 metais. Jo pelenai ilsisi ledinio urvo Katedroje (dar vadinamoje „Mörk-Dom“). Netrukus tyrinėjimus pratęsė kiti mokslininkai, o ledo urvu susidomėjo turistai.
Šį gamtos stebuklą yra būtina pamatyti. Keliaukite.
Eisriesenwelt atviras turistams nuo gegužės 1 d. iki vėlyvo spalio. Ekskursija po ledo milžinų pasaulį vyksta tik su gidu. Ekskursijos prasideda 9 val. ryte, o baigiasi vakare. Paskutinė ekskursija prasideda 15:30 val. ( liepos ir rugpjūčio mėnesiais – 16:30 val.).
Atvykusią turistų grupę prie urvo angos pasitinka gidas ir kiekvienam įeinančiam į rankas įduoda po senovinį karbitinį šviestuvą. Ekskursija ledo urve trunka apie 75 minutes, kurios metu reikia įveikti apie 1400 laiptelių: 700 aukštyn ir 700 – žemyn.
Gelsva įrengtų lempų šviesa ir Jūsų šviestuvų spinduliai išryškina ledinius urvo darinius. Kai vadovas užeina už kokio nors ledo darinio, sukuriamas kerintis šviesos tvyksėjimo efektas. Tai pritrenkiantis reginys, išryškinantis kiekvieną ledo struktūrą ir žvilgančio šerkšno, dengiančio sienas, detales. Apgaubia mistinė atmosfera. Čia išvysite ledo šventyklą, vargonus, dramblį, net ledinį baseiną bei pilį.
Į ką verta atkreipti dėmesį prieš keliaujant?
- Ekskursijos metu turėsite įveikti 134 metrų aukštį. Lipsite ir nulipsite gerai prižiūrimais laiptais, nereikės ropštis nei uolomis, nei ledu. Kelias nėra sudėtingas ir jį galima įveikti net su mažamečiais vaikais.
- Uolose ganėtinai šalta, o siaurais koridoriais švilpauja skersvėjai, kuriuos sukelia oro judėjimas tarp įėjimų į aukščiau esančius urvus. Vidutinė temperatūra urvuose yra 0° C arba žemesnė, todėl būtina šiltesnė apranga.
Ledo milžinų pasaulis – tai puiki slėptuvė nuo vasaros karščių. Tad kai už lango negailestingai plieks saulė ir būsite išvargę nuo Austrijos miestų tyrinėjimų, keliaukite 40 km. piečiau Zalcburgo, kur nuostabiame Zalzako (Salzach) upės slėnyje rasite ledo milžinų karalystės slėptuvę.
Kaip nuvykti iki Eisriesenwelt?
Mašina. Važiuokite apie 40 km A10 greitkeliu piečiau Zalcburgo link Verfen miesto, tuomet sekite ženklus link „Eisriesenwelt“. Mašinų stovėjimo aikštelė bus apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto.
Traukiniu. Nusipirkite bilietus iš Zalcburgo Hauptbahnhof į Verfen. O iš Verfen traukinių stoties reikia pagauti autobusą arba maršrutinį taksi, vykstantį iki Eisriesenwelt mašinų stovėjimo aikštelės.
Nuo Eisriesenwelt mašinų stovėjimo aikštelės dar teks keliauti apie 15 min pėsčiomis iki „Wimmer Hütte“, kur bus keltuvas – 15 keleivių talpinanti gondola – kelianti į kalną iki Dr.-Oedl trobelės. Čia galima atsigaivinti, užkąsti ar net pernakvoti. O nuo Dr-Oedl trobelės Jūsų dar lauks 15 minučių kelias iki įėjimo į Eisriesenwelt urvą.
Nors pati ekskursija po urvus užtrunka tik 75 minutes, bet Jums reikės 3-5 valandų rezervo pilnai kelionei iš Varfeno iki urvų ir atgal.
Patekimo į Eisriesenwelt kaina
Kartu – keltuvo ir įėjimo į urvus kaina: € 19 suaugusiems, € 17 kalnų ir urvų tyrinėtojų klubų nariams ir € 9,50 vaikams nuo 4 iki 14 metų amžiaus. Šiek tiek pinigų galima sutaupyti savarankiškai kylant ir nusileidžiant nuo kalno arba naudojantis keltuvu tik į vieną pusę, o į kitą leidžiantis savarankiškai.
Oficiali „Ledo milžinų pasaulio” svetainė: http://www.eisriesenwelt.at
Apsilankyti tikrai verta. Pastebėjimas automobilininkams: tarp pirmos ir antros stovėjimo aikštelių yra serpantinas su 24% pakilimu, jei nelabai pasitikite vairavimo serpantinais įgūdžiais ar automobilio pajėgumu, geriau važiuoti autobusu, automobilį palikus 1 aikštelėj, galima lipti ir pėsčiomis apie 5 km į kalną. Mes pusiaukelėje „užvirėm” todėl teko palikti auto pusiaukelinėj aikštelėj ir toliau lipti pėsčiomis miško takeliu.
Primine puikia kelione 🙂