Tikriausiai visi žinote Mozės istoriją, kai, prasiskyrus Raudonajai jūra žydų tauta išsigelbėjo nuo egiptiečių. Pietų Korėja turi panašią istoriją. Jos versija tokia – kadaise Jindo salą užpuolė baisūs tigrai. Gelbėdamiesi nuo žiaurių žvėrių, iš salos spėjo pasprukti visi gyventojai, išskyrus vieną senyvą moterį. Nebežinodama ką daryti, ji meldėsi jūrų dievybei, prašydama, kad šioji praskirtų vandenį ir, atsivėrusiu keliu, galėtų perbėgti į gretimą Modo salą. Tikėsite tuo ar ne, bet jos malda buvo išklausyta.
Net ir šiandien, Pietų Korėjos vietiniai gyventojai ir turistai gali pakartoti tos moters kelią ir pabandyti pereiti prasiskyrusius Geltonosios jūros vandenis tarp Jindo ir Modo salų. Dukart metuose, po vieną vasario ir birželio mėnesių dieną, dėl žemų potvynių, tarp šių salų jūra prasiskiria ir susiformuoja natūralus 30-40 metrų pločio ir 2,8 kilometrų ilgio tiltas sujungiantis salas. Prasiskyręs vanduo išbūna apie vieną valandą, po to tiltas vėl panyra po vandeniu.
Abiejų salų gyventojai kasmet švenčia šį fenomeną ir surengia didelį festivalį. Jindo saloje atgyja folkloriniai pasirodymai. Visi šie įvykiai pritraukia daug turistų.
Jindo salos „Mozės stebuklas“ išpopuliarėjo 1975 metais, kai vienas prancūzų žurnalistas keliavo po Pietų Korėją ir pats patyrė šį įvykį. Sugrįžęs, apie tai pranešė kitiems. Šis įvykis iki šiol sulaukia daug dėmesio.
pirmas 
Loreta 
Aruna