Keliaujantys akmenys

Amerikos žemyne, Kalifornijoje,  esančiame „Mirties slėnyje”  galima stebėti neeilinį reginį – „keliaujančius akmenis”.

 Šioje karščiausioje Žemės vietoje, išdžiūvusiu ir sutrūkinėjusiu Rostleik ežero dugnu, mįslingais būdais keliauja ne tik maži akmenėliai, bet ir įspūdingo dydžio uolos. Jau kelis dešimtmečius  mokslininkai gičijasi dėl šio gamtos reiškinio.  Kai kurie mokslininkai teigia, kad šiuos akmenis išjudina pučiantys stiprūs vėjai ir ryški temperatūrų kaita. Tačiau šių teiginių nepatvirtina fizikiniai paskaičiavimai. Norint iš vietos pajudinti kai kuriuos šiuos akmenis,  vėjo stiprumas turėtų siekti net iki 160km/s. Šia versija abejojama vien dėl to, kad vienas šalia kito gulintys akmenys juda skirtingais greičiais ir skirtingomis kryptimis. Jie juda lėtai – šliauždami,  kartais vingiuodami, bet nesisukdami ir neriedėdami, Apie tai liudija ant sukietėjusio ežero dumblo palikti akmenų nukeliauto kelio pėdsakai.

Iki šiol mokslininkai negali tiksliai paaiškinti, kokia paslaptinga jėga verčia akmenis judėti. Kol nėra pagrįstų  mokslinių išvadų,  apie keliaujančius akmenis sklando legendos – esą žmogus gali ištisas valandas laukti, kol akmuo pajudės, o jis – nė iš vietos. Bet užtenka stebėtojams pasitraukti į šalį ir akmuo tuoj pat tęsia savo kelionę.