Jokūbo kelias – Camino de Santiago

Į elektroninę pašto dėžutę gavome Justino pasiūlymą pasidalinti informacija apie šventą Jokūbo kelią. Ačiū Justinai. Tavo įdomia informacija dalinamės čia.

Pratarmė

„Neužtverdamas kelio pokyčiams, aš tampu derlinga dirva ir sudarau visas galimybes sudygti savyje kūrybinės vaizduotės sėkloms. ” P.Coelho

Pamenu, kaip atvykusi krikšto mama dalinosi ypatingais įspūdziais apie šią dvasinio tobulėjimo bei savęs atradimo kelionę – Camino de Santiago. Ačiū Jai, tai tikrai pakeitė mano gyvenimą.

2009  metų liepos  15 dieną aš su keliais, nuo vaikystės gerai pažįstamais draugais, nusprendėme padaryti tai, kas atrodė daugeliui neįmanoma –  nueiti mažai kam Lietuvoje girdėtą, bet sparčiai plintantį ir kiek daugiau žinomą viso pasaulio krikščionių, piligrimų – Šventą Jokūbo, kelią ( isp. Camino de Santiago ).

Camino de Santiago, kas tai?

Camino de Santiago  ( Šv. Jokūbo kelias ), kuris prasideda Prancūzijoje, Saint jean de pied port mieste ir tęsiasi per visą šiaurinę Ispanijos dalį iki Santiago de Compostela katedros, kurioje yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam virš 1000 metų. Pirmieji Apaštalo Jokūbo kelio piligrimai aprašyti XI amžiaus metraščiuose. Camino de Santiago ilgis siekia beveik 800 kilometrų. Be to, tai vienintelis piligrimų kelias, kuris yra įtrauktas į UNESCO kultūros žmonijos paveldą. Kai kurie piligrimai, dar ryžtasi eiti papildomus 100 kilometrų ir pasiekti Finisterra. Tai miestelis, esantis šalia Atlanto vandenyno pakrantės, kuris iki Amerikos atradimo buvo laikomas „Pasaulio pabaiga”.

Joks kitas kelias nesuvaidino Europoje tokios stiprios krikščioniškos reikšmės. Ant jokio kito kelio jūs nerasite tiek daug istorijos ir kultūros paminklų, kaip Šv. Jokūbo kelyje. Sakoma, jog šitame kalyje yra užkasta labai daug energetinių „lobių”, per kuriuos praėjęs žmogus juos įsisavina ir įgauna tokių savybių, kurių jam labiausiai trūko.

Sakoma, jog nuėjus visą Šv. Jokūbo kelią Jums bus atleista pusę nuoėdmių, o Jokūbo šventaisiais metais visos. Artimiausi šventieji metai bus 2010 – aisiais!

Istorija

„Mes matome pasaulį ne tokį koks jis yra, o kokie esame patys ” R. Sharma

Jokūbas, Zabadiejaus sūnus,  ir jo brolis Jonas buvo paprasti Galilėjaus ežero žvejai. Vieną dieną bežvejojant, prie jų netikėtai priėjo Jėzus ir pasiūlė tapti žmonių žvejais.  Naujajame testamente pasakojama, kad Jokūbas buvo ketvirtasis Jėzaus pašauktas mokinys.  Šventasis Jokūbas, kaip Jėzaus mokinys,  Biblijoje minimas tik keletą kartų.

Pasakojama, jog Jėzus sužinojęs, kad bus nukryžiuotas,  padalino pasaulį savo apaštalams. Jis labai norėjo, kad skleidžiama šviesa ir tiesa nenutrūktų jam palikus žemę. Jokūbui atiteko Iberijos pusiasalis. Tuomet Šventasis Jokūbas nukeliavo iki pat Galicijos pamokslaudamas visiems savo mokiniams. Tačiau apaštalui Jokūbui nelabai sekėsi pamokslauti ir jis prie savojo tikėjimo nepritraukė daug bendraminčių. Supratęs, jog nesiseka, jis nusprendė grįžti atgal į šventą žemę. Bekeliaujant jam atsitiko stebuklas – staiga apsireiške Šentoji Mergelė Marija. Manoma, jog tai buvo vienas iš nedaugelio Mergelės Marijos apsireiškimų, jai gyvai esant.  Ji paprašė, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia jos sūnaus atminimui ir perdavė  stulpą, prie kurio Jėzus buvo pririštas jį plakant. Jokūbas išpildė šį prašymą ir pastatė La Iglesia de la Virgen del Pilar bažnyčią.

Jokūbas tapo pirmuoju apaštalu, kankiniu, po E.Agripo verdikto nužudyti jį. Jokia kita kankinystė nėra minima Evangelijose iki šiol. 44 m. po Kristaus mirties   Šv. Jokūbo  mokiniai pavogė jo kūną iš Jeruzalės, įdėjo jį į laivą, kuris, neturėdamas nei burių, nei irklų ir netgi nevaldomas jūrininkų, perplaukė Viduržemio jūrą ir  pro Gibraltaro sąsiaurį pasiekė Iberijos krantus. Jokūbo mokiniai ilgai ieškojo vietos palaidoti Šv. Jokūbo palaikus. Galiausiai jie kreipėsi su prašymu į tos teritorijos, kurioje jie buvo apsistoję, karalienę. Ši surengė keletą išbandymų mokiniams, tačiau jie stebuklingai juos atlaikė. Galiausiai ji pažadėjo, kad galės palaidoti apaštalo kūną jos žemėje, jei mokiniai sugebės pakinkyti du laukinius jaučius. Jaučiai mokiniams pakluso, ir Jokūbo kūnas buvo palaidotas ant kalvos.

Apie 813 metus vienuolis atsiskyrėlis Pelajo išgirdo muziką ir virš mažos olos miške ant Libredon kalno, esančio apie 17 km nuo Iria Flavia uosto, vyskupo Teodomiro buveinės, pamatė šviesas. Toje vietoje jis ėmė kasti žemę ir rado palaikus su pergamentu. Pelajo pasikvietė vyskupą į tą vietą, o šis patvirtino, kad kaulai yra apaštalo Šv. Jokūbo ir dviejų jo mokinių – Atanasio ir Teodoro. Netrukus į tą vietą pradėjo traukti piligrimai. Nedidukė koplyčia, kurioje buvo laikomi palaikai, tapo vyskupystės centru. 1879 m. šventojo palaikai buvo vėl iš naujo atrasti tikrąja to žodžio prasme, mat jie buvo dingę per suirutes 1518 m. – 1884 m. Popiežiaus bulė patvirtino palaikų autentiškumą. 1885 m. buvo šventojo Jokūbo metai. Piligrimai iš visos Europos pajudėjo Santiago de Compostela link. 1937 m. apaštalas Jokūbas vėl buvo pasklelbtas Ispanijos šventuoju ir globėju.

Kelionės planavimas

Kodėl verta keliauti Camino…

Noras arba jūsų motyvacija – individualus dalykas. Žmonės dėl labai skirtingų priežasčių keliauja Camino. Daugelis žmonių priima šį kelią, kaip meditacijos ir savęs iškojimo vieną iš būdų. Kiti keliauja šiuo keliu dėl gyvenimo tam tikrų netekčių ar priima tai, kaip asmeninį iššūkį. Visų pirma, tai krikščionybės ir tikėjimo kelias. Šiais laikais, deja, krikščioniško tikėjimo patyrimas nėra pagrindinis piligrimystės tikslas arba, tiksliau pasakius, egzistuoja kiekvieno individualiai suvoktas tikėjimas. Camino tampa vienu iš vartotojiškai visuomenei siūlomų dvasinių produktų, kurį kiekvienas gali pritaikyti savo pasaulio vizijai.

Galbūt, Jums atsibodo kasdieniniai rūpesčiai, civilzacija, atsirado nenumaldomas noras pabėgti ir pamedituoti su savimi, įgauti daugiau pasitikėjimo, valios ir patirti tai, kas tikrai pakeis Jūsų gyvenimą. Tai šis kelias yra puiki alternatyva.

Jeigu Jums kyla tokių minčių, jog esate per senas ar sena tokiems dalykams, tai, galiu pasakyti, jog man teko eiti su 14 metų berniuku, kuris puikiai įveikė, visą šią kelionę. Žinoma, jis keliavo su savo vyresniuoju broliu. Taip pat buvau sutikęs ir 55 metų moteriškę, kuri nepabūgo šio išbandymo. Galiu pasakyti iš patirties, jog viskas yra mūsų galvose, o visi kiti išoriniai veiksniai – menkniekis.

Ką asmeniškai Jums duos ši kelionė:

• Suvoksite, jog nieko nėra neįmanoma.
• Patys pajusite, kiek žmogui nedaug tereikia.
• Pamatysite įvairią šiaurinės Ispanijos gamtą.
• Aplankysite  daug ivairių, ir unikalių kaimelių, miestų bei miestelių.
• Susipažinsite su daugybe įdomių žmonių iš viso pasaulio.
• Pramoksite ispaniškai.
• Sustiprėsite tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Noriu pridurti, jog nedaugelis eina visą Camino de Santiago (800km). Pagrindinė problema laiko stoka. Kiti padalija šį kelią į du ar tris etapus. Camino galima pradėti eiti nuo betkurio punkto, ar nuo pusės kelio. Kiti eina tik paskutiniuosius 100km. Norint gauti piligrimo diplomą, būtina nueiti nemažiau 100 kilometrų.

Pagrindiniai daiktai kelionėje…

• Kuprinė

Jeigu jau apsisprendėte keliauti, nesvarbu, ar visą kelią ar tik 100 km pėsčiomis, turite atsiminti, kad Jūsų nešama kuprinė negali viršyti 10% – 15%  Jūsų kūno masės. Kuprinė turėtų būti nemažesnė, kaip 50l talpos. Patogumo atvėju labai gerai, jeigu ji turės papildomus diržus liemeniui užsekti, tai šiektiek sumažins svorio apkrovą. Taip pat patariu, jog atkreiptumėte dėmesį į užtrauktukų kiekį. Kuo daugiau kišenių, tuo Jums bus naudingiau ir patogiau keliauti. Bet, žinoma, tai vėl tik materija, senovėja žmonės keliavo ir su ryšuliu ant pagalio…

• Batai

Gal labai keistai nuskambės, bet sutikau nevieną piligrimą, kuris nuėjo visą Camino paprastais sandalais. Asmeniškai aš ejau su kalnų batais. Bet kokiu variantu galime surasti ir pliusų ir minusų. Jeigu nuspręsite keliauti batais, tai Jūs tikrai turėsite pūslių ar nutrynimų, bet tuomet Jūsų kojos neperšlaps, ir lipant kalnais, galimybė išsisukti kojas stipriai sumažėja. Avint sandalus, kojos visada kvėpuoja,  ir eiti tik geru taku – vienas malonumas. Idealus variantas pasiimti ir batus, ir sandalus. Taigi apsisprendimo teisę palieku Jums.

• Drabužiai

Kalbant apie drabužius, turite žinoti, kad vienais eisite, kitais vakare persirenksite. Šiltu metų laiku Jums prireiks dviejų marškinių trump. rankovėmis ir vienų ilgomis, vieno šilto, bet lengvo megztinio, vienų ilgų kelnių, poros šortų,  keletos apatinio trikotažo.  Žinoma,  kepurės nuo saulės, apsaugos nuo lietaus, nes per mėnesį laiko jo išvengti nepavyks.

• Miegmaišis

Miegmaišis turėtų būti kuo mažesnis ir lengvesnis. Užtenka ir nestoro, jeigu ketinate keliauti vasara, bet yra toks posakis  ” šiluma – kaulų nelaužo.”

• Pinigai

Asmeniškai man per 41d. žygyje užteko 500 eurų. (Tik pragyvenimas kelionėje) Bet aš keliavau nepamiegoti viesbučiuose, o kiek arčiau „prisiliesti” prie to tikrojo piligrimo.  Jeigu ketinate nakvoti alburguose ( piligrimų nakvynės namai ), Jums į dieną turėtų užtekti apie 13 eurų.

• Kita

Š. Ispanijoe saulė yra tikrai apgaulinga, todel siūlau tureti kremą, taip pat elementarią vaistinėlę (pleistrai bintai, papildomi vaistai), sveikatos draudimo dokumentą, kuris galioja užsienyje. Rankšluostį. Minimalius higienos reikmenis. Peilį ( gerai jeigu, šveicariškas). Kelionės knygutę su žemėlapiu, bei visus kitus čia nepaminėtus daiktus galėsite įsigyti pačios kelionės metu.

„Neužtverdamas kelio pokyčiams, aš tampu derlinga dirva ir sudarau visas galimybes sudygti savyje kūrybinės vaizduotės sėkloms. ” P.Coelho

Nakvynė ir maistas

• Nakvynė ( Albergue )

Visa Jūsų kelionė bus suskirstyta į tam tikrus etapus. Jums bus išduotas piligrimo pasas, bei lapas su visu maršrutu. Jame bus sužymėti alburgai, specialūs tik piligrimams prieinami nakvynės namai, su daug lovų vienoje patalpoje, ir dušais.  Nemažai alburgų turi bendras virtuves, kuriose visi mielai ir draugiškai atranda sau laiko pasigaminti maistą. Tai bus Jums unikalus pavyzdys, kaip apie 300 piligrimų gali draugiškai pasigaminti vakarienę turint keturias keptuves. Alburgai yra labai įvairūs. Teko nakvoti ir suskirstytuose po 4 asmenis kambariuose, bei didelėse patalpose 300 žmonių.  Kadangi tai yra specialūs piligrimų namai, alburgų kainos yra nuo aukojimo principu ( tai bus tik įpusėjus kelionėi ) –  iki 7 eurų.

Žinoma, jeigu yra noras, beveik visuose didesniuose kaimeliuose ar miestuose yra ir viešbučiai. Jų kainos prasideda nuo ~20 eurų.

• Maistas (  meniu de pelegrimo )

Žygiuojant Camino de Santiago, praeisit daug įvairiu kavinukių. Jos dažnai siūlo specialius piligriminius pietus. Dažniausiai būna du karšti patiekalai, vynas, vaisiai ar desertas. Deja, kaina labai įvairi. Pradžioje tekdavo mokėti 12 eurų, o, įpusėjus kelionei, buvo galima pavalgyti ir už 7 eurus. Aišku, kiekvieną dieną piligrimo meniu neprivalgysi. Dažniausias piligrimų maistas yra makaronai, bulvės ar sumuštinis (baguette) užsigeriant  caffe con leche ( ispaniška kava su pienu), ar tikru vietiniu ispanišku vynu, kuris yra tikrai nepaprastai skanus, net tiems, kurie vyno nepripažįsta. Daugelį produktų galima nusipirkti parduotuvėse ir sėkmingai atėjus į alburgą pasigaminti pagal savo poreikį.

Santiago de Compostela

Santiago de Compostela – miestas, kitaip žinomas kaip Galicijos sostine, bei piligrimų miestu. Šis miestas, turi labai seną istoriją. Rašoma, jog miestą pirmasis nusprendė statyti Seubi. Toliau miestas buvo nekartą užgrobtas kitataučių. Nuo 711 iki 739 metų, miestą užgrobę ir  valdė arabai. Galiausiai 739 metais miestas buvo sugrąžintas Vestgotų karaliui Asturiui ir popežiui Alfonsui II. Nuo to meto miestas buvo pripažintas šventuoju ir tapo vienas iš krikščioniškų piligrimystės centrų. Daugėlis to meto piligrimų, keliaudavo į Santiago de Compostela iš tuometinės Romos ir Šventosios Žemės.  Santiago de Compostela yra įpatingas savo čia tvyrančia dvasia ir kultūra. Nuostabiu senamesčiu, kurį puošia sena Gotikos stiliaus katedra, kuri buvo pastatyta XII a. pradžioje. Katedroje yra laikomi apaštalo šv. Jokūbo palaikai.

2000 metais Santiago de Compostela buvo išrinktas Europos kultūros sotine. Taip pat šis miestas yra įtrauktas i UNESCO kultrūros paveldą. Šiuo metu Santiago de Compostla miestas yra visų piligrimų galutinis kelionės tikslas, kurie keliauja šventuoju Jokūbo keliu.

Mūsų Camino…

„Nieko nieko nėra neįmanoma.”

Su klaidom paršyti sakiniai iš mano dar neišleistos knygos 🙂

…Vakaras, šalta. Šalta visur aplinkuj. Labai sunku, ne nuo kokio darbo, o tokia tuštuma viduje, trokštu kažko naujo, to kas nėra patirta, neatrasta. Viduj jaučiu nesu atradęs sau vietos po saule, net nežinau ką daryti. Staiga netikėtai į galvą šauna kažkas nepaprasto. Kelionė.. keliauti.. Prisimenu tetos pasakojamus įvairius įspudžius apie nepakartojamas jos keliones, pastoroji buvo lyg kažkokia piligriminė, man labai keista ir negirdėta. Šventas Jokūbo kelias? Kas tai? Pėščiomis keliauja tiek kilometrų? Negali buti, kaip keista.

… Mintys vis nenustoją mane lankiusios apie tą kelionę, viduje pradeda kylti įvairūs klausimai. Ar įmanoma nueiti 800 kilometrų pėsčiomis per Pirėnų kalnus? Žmonės iš viso pasaulio eina link vieno bendro tikslo – Santiago de Compostelos? Nešdami įvairiausias viltis atrasti save? Kas manęs ten lauktų? Ne kažkokia nesamonė… vėl staiga atakuot pradeda pesimistinės mintys… kokia iš to nauda? …

Šaltinis: http://www.jokubokelias.lt