Tai tikrai ne pokštas. Nors atrodo, kad vaisiai ant Jabuticaba medžio buvo prikabinti kažkokio labai entuziastingo sodininko, siekiančio padaryti įspūdį kaimynams.Tačiau jie iš tiesų auga ant šio medžio kamieno.
Jabuticaba, dar kitaip žinomas kaip Brazilijos „Vynuogių medis“, paplitęs Pietų Amerikoje. Jį galima sutikti Paragvajuje, Argentinoje, bet dažniausiai Brazilijoje, kur sodriai purpurinės spalvos vaisius galima skinti ir valgyti tiesiai nuo medžio.
Jabuticaba vaisius – populiarus želė ingridientas, dedamas į vaisinius kokteilius ir netgi iš jo gaminami stiprieji gėrimai bei vynas. Nulupta nuo vaisiaus žievė išdžiovinama ir naudojama gydyti astmą ar viduriavimą, o taip pat tonzilių uždegimą. Mokslininkai neseniai Jabuticaba vaisiuje aptiko anti-vėžinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, todėl tikimasi, kad medis netrukus bus naudingas kovoje su vėžiu.
Nusprendę užsiauginti Jabuticabos medį turėsite būti be galo kantrūs. Medis brandą pasiekia net per kelis dešimtmečius. Tik pilnai subrendęs pradeda regzti vaisius ir atperka visus vargus. Nors Jabuticaba medis labiau mėgsta drėgną ir rūgštingą dirvožemį, įrodyta, kad lengvai prisitaiko ir gerai auga net šarminėje aplinkoje.
Natūraliai Jabuticaba žydi dukart metuose. Jo žiedai primena keistą svetimą padarą, prisitvirtinusį prie kamieno ir šakų. O jei gerai drėkinamas, tuomet žydi ir duoda vaisius ištisus metus. Medžio vaisius būna maždaug keturių centimetrų skersmens, kurio viduje yra keturios didelės sėklos.
Be abejo kyla klausimas, kodėl šis medis yra toks, koks jis yra? Atsakymas paprastas: Jabuticaba vystėsi tokiu būdu, kad gyvūnai, kurie negali aukštai laipioti, galėtų pasiekti vaisius, juos ėsti ir išnešiotų sėklas toliau, platindami medžio rūšį.
Jabuticaba – keistos išvaizdos, bet be galo naudingas medis.
pirmas 
Loreta 
Aruna