Golubačo tvirtovė

Dešiniajame Dunojaus upės krante, tarp Smederevo miesto ir Geležinių vartų tarpeklio, boluoja impozantiška Golubačo tvirtovė (serb.k. Голубачки град). Storos ir tvirtos jos sienos, kažkada globojo gyvybingą viduramžių miestą. Dabar tvirtovė stovi visų apleista ir labai retai lankoma vietinių.

Galingą Golubačo tvirtovę sudaro trys skirtingos dalys, kaip manoma pastatytos skirtingais laikotarpiais, su 2.8 metrų storio gynybinėmis sienomis ir dešimčia maždaug 25-kių metrų aukščio bokštais. Įrašai ant seniausių Golubačo tvirtovės konstrukcijų liudija, kad senovėje, toje vietovėje buvo įsikūrusi romėnų gyvenvietė, vadinta „Columbaria”. Pati tvirtovė, kaip spėjama, buvo pastatyta XIV amžiaus pradžioje. O gal tik XV amžiuje. Tiksli data iki šiol nėra žinoma. Taip pat niekas nežino, kiek bokštų buvo pradinėje tvirtovės konstrukcijoje, nei kas ją pastatė: serbai ar vengrai.

Tačiau tokioje strategiškai patogioje vietoje iškilęs statinys neliko be didelio dėmesio. Amžiams bėgant, tvirtovė tapo daugybės žiaurių mūšių liudininke ir nuolat keliavo iš rankų į rankas tarp serbų, vengrų, austrų ir turkų.

Išvertus į lietuvių kalbą „Golub“ reiškia „balandis“. Dėl šios priežąsties Golubačo tvirtovė dažnai dar vadinama „Balandžių miestu“. Egzistuoja net kelios legendos apie tokią tvirtovės pavadinimo kilmę. Vienoje legendoje pasakojama, kad pagrindiniame miesto bokšte kadaise buvo įkalinta bizantijos princesė Jelena ir, siekdama praskaidrinti pilkas, vienatvės bei kančių kupinas dienas, ji prisijaukino balandžius. Nuo to ir kilo miesto pavadinimas.

Kita legenda pasakoja apie labai seniai mieste gyvenusią nuostabaus grožio mergelę iš kilmingos šeimos. Kalbos apie jos grožį pasiekė turtingą turkų Pašą ir šis norėjęs ją vesti. Tačiau gražiosios Golubanos širdis jau priklausė jaunam, gražiam, bet neturtingam žvejui. Ji taip sielojosi dėl savos padėties, kad viską išsipasakojo pro šalį ėjusiai senolei. Tačiau tąja buvo pasivertusi žiauri ragana. Golubanai ji įdavė stebuklingo gėrimo, kurį išgėrus šioji galės pavirsti balandžiu ir taip pasprukti iš tvirtovės pas savo žveją. Atėjus vidurnakčiui Golubana taip ir padarė: išgėrusi gėrimą ir, pavirtusi balandžiu, susitiko su savo mylimuoju. Tačiau klastingoji ragana papasakojo Pašai apie mergelės išdavystę ir pabėgimą. Šis įsiuto. Pavijo jauną porą valtele besiiriančia Dunojaus viduryje, žveją nužudė, o Golubaną įsakė prirakinant prie iš vandens kyšančios uolos ir leisti jai mirti nuo bado ir troškulio. Prieš mirdama Golubana kelis kartus dar sušuko „Babo, kajse!” (Močiute, apgailestauk!), todėl dar ir dabar, toje vietoje kyšanti uola vadinama „Baba-Kajina stena”, o tvirtovė pavadinta mergelės Golubanos garbei.

Kiti pasakoja, kad Golubačo pavadinimas tiesiog kilo nuo tvirtovės bokštų formos, kurie labai primena ant uolos tupinčius balandžius.

Kad ir kaip ten būtų, sakoma, kad Golubačo tvirtovė – tai viena įdomiausių tvirtovių Serbijoje, išlikusių nuo viduramžių. Nors apleista ir niekieno neprižiūrima, ji gerai išsilaikiusi, todėl įmanoma nesunkiai pajusti buvusią tvirtovės šlovę. Šiandien, Golubačo tvirtovė yra laikoma vienu iš neatrastų Serbijos istorinių perliukų ir susidomėjimas ja, turistų tarpe, nuolat auga.

Golubačo tvirtovė – tai puiki vieta pabūti istorinėje vietoje be gidų ar muziejų. Apylinkės pasižymi nepaprastu gamtos grožiu. Tai puiki atspirties vieta norintiems aplankyti nuostabų Džerdalo nacionalinį parką (serb.k. Национални парк Ђердап). Golubačo tvirtovė žymi jo pradžią.

Šią vietą nelengva pasiekti, bet visiškai verta aplankyti. Ji nutolusi apie 4 kilometrus pasroviui nuo šiuolaikinio Golubačo miesto. Nuo Belgrado važiuodami užtruksite apie 1,5 val.