Gėlių slėnis

Gėlių slėnis yra įsikūręs Indijos Vakarinių Himalajų šlaituose ir iki šiol yra laikomas viena iš gražiausių vietų mūsų Žemėje.

Populiarus induizmo mitologijos objektas pirmą kartą išgarsėjo visame pasaulyje 1931 metais, kai į šią vietovę visiškai atsitiktinai užklydo ir savo įspūdžiais apie Himalajuose sutiktą kvapą gniaužiantį, didžiulį natūralų gėlių sodą, pasidalino britų alpinistas Frankas Smythe.

Šiuo metu Gėlių slėnis priklauso Nanda Devi Nacionaliniam parkui, kurio plotą sudaro 136850 kv.km. Pačio Gėlių slėnio ilgis yra 8 km ilgio, o plotis 2 km. Jis įsitaisęs maždaug 3500 – 4000 metrų aukštyje. Slėnyje auga daugiau nei 500 įvairių rūšių gėlių, iš kurių 31, Pasaulyje pripažintos nykstančiomis. Penkios rūšys bėra sutinkamos tik šioje vietoje. Visą slėnį dengia įvairių spalvų kilimas iš nesuskaičiuojamos galybės laukinių gėlių. Tai iš ties kvapą gniaužiantis reginys.

Gėlių slėnio fauna taip pat yra labai specifinė. Slėnyje galima sutikti 114 skirtingų paukščių rūšių, išvysti geltonąją kiaunę, mėlynąją avį, juodąjį lokį ar snieginį leopardą. Tad visai nenuostabu, kaip toks puikus gamtos kūrinys tapo labai mėgiama piligrimų lankoma vieta. Prie įėjimo į parką,  Gangria kaime, šalia Lokpal ežero, stovi sikų ir induistų šventyklos.

Nuo Gangaria kaimelio kelionė į Gėlių slėnį iš ties nėra labai sudėtinga. Išvyka į vieną pusę pėsčiomis Himalajų šlaitais trunka apie 8 valandas. Todėl tūkstančiai vietinių turistų kiekvienais metais skuba aplankyti šią kerinčią vietą. Bet didelis aukštis ir didžiulis atstumas nuo artimiausių turistinių vietų, Gėlių slėnį padarė retai lankomu užsienio turistų. Stovyklavimas ir nakvynė jame taip pat yra griežtai draudžiami, todėl reikėtų teisingai susiplanuoti išvyką vienai dienai.

Nuo 1988 metų Gėlių slėnis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Vietiniai gyventojai vis dar tiki, kad jame gyvena laumės ir elfai.