Karališkasis Eskorialio Šv. Lauryno vienuolynas iškilęs mažame Eskorialio miestelyje iki šiol daro įspūdį lankytojams savo didumu. Šis milžiniškas statinys buvo suplanuotas ir pastatytas per Ispanijos karaliaus Pilypo II gyvenimo laikotarpį, maždaug tarp 1563 ir 1584 metų. Tais laikais – tai iš ties buvo retas atvejis.
Svarbiausias Pilypo II tikslas buvo sukurti deramą mauzoliejų savo tėvui Karoliui V, sau ir savo įpėdiniams. Mauzoliejus turėjo būti įrengtas dideliame vienuolyne, kad būtų galima nuolatos melstis už mirusiųjų karalių vėles. Vienuolynas skirtas ispanų kankiniui Šv.Laurynui atminti, Pilypo garbintam nuo vaikystės. Tuo šventajam išreikšta padėka už Ispanijos pergalę mūšyje prieš Prancūziją, kuris įvyko 1557 metų rugpjūčio 10-ąją – Šv.Lauryno dieną.
Eskorialis visų pirma buvo statomas kaip mauzoliejus ir vienuolynas, tačiau milžiniškam pastatui taip pat buvo numatyta dar daug kitų funkcijų. Apie ketvirtadalį jo ploto užėmė Karališkieji rūmai. Kitą nemenką dalį ploto sudarė švietimo ir medicinos įstaigos.
Viso Eskorialio komplekso ilgis sudaro 204 m šiaurės-pietų kryptimi ir 160 m – rytų-vakarų. Jį juosia 30 m pločio grįstos arba sodu apaugintos terasos, o viduje yra net daugybė vidinių kiemų, pasažų, laiptinių su fontanais. Kompleksas pastatytas iš kruopščiai išskaptuotų ir tarpusavyje sujungtų pilkos spalvos akmens blokų.
Rūmų architektu patsai Pilypas II pasirinko Juaną Bautistą Alfonsis de Toledo, tarnavusį karališkuoju architektu bei inžinieriumi pas Neapolio vicekaralių ir prieš tai dirbusį antruoju architektu prie žymiosios Romos Šv.Petro bazilikos. Jam mirus, jo darbus pratęsė Juanas Herrera, kuris ir užbaigė šio gigantiško pastato statybas po dvidešimt vienerių metų nuo jų pradžios.
Pats karalius pasirinko Eskorialio stilių – vėlyvąjį renesansą. Net sakoma, jog šis pastatas tiksliai atspindi jo kūrėjo charakterį: griežtą, grėsmingą, absoliutų ir giliai religingą valdovą. Siekimas pranokti senovės menininkus buvo vienas iš pagrindinių Renesanso globėjų ir architektų tikslų, ir jau 1578 metais apie Eskorialį buvo kalbama kaip apie aštuntąjį pasaulio stebuklą.
Ne mažiau nei architektūra Pilypas II rūpinosi tapybine bei skulptūrine Eskorialio vidaus puošyba. Dideli freskų ciklai papuošė Eskorialio bažnyčią, pagrindinį vienuolyną ir biblioteką. Net Pilypo II įpėdiniai, tęsdami jo tradicijas, dovanojo vienuolynui paveikslus, kurie demonstruojami kapitulos kambariuose.
Mažai pakitę Eskorialio rūmai dabar stovi netoli Madrido įsitaisiusioje ant 1055 m aukščio kalvos El Escorial (Gyvačių kalvos) gyvenvietėje. Geriausiai turistams Eskorialio rūmai atsiveria nuo šalia iškilusio plokščiakalnio. Iš šios patogios vietos patsai Pilypas II mėgdavo stebėti vykstančias statybas, turbūt todėl ši vieta iki šiol vadinama Silla de Felipe.
Eskorialio rūmų kompleksas dabar saugomas UNESCO.
Daugiau informacijos ieškokite: www.el-escorial.com
pirmas 
Loreta 
Aruna