Disnėjaus pramogų parkas

Valto Disnėjaus netenkino vienodas gyvenimas. Po to, kai padėjo išrasti garsinį animacinį kiną, savo neramią vaizduotę jis paskyrė pirmajam pilnametražiam spalvotam animaciniam filmui sukurti.

Nustojęs domėtis filmais, 1955 metais sukūrė Disneilando pramogų parką Anaheime, Kalifornijoje, tačiau nebuvo visiškai patenkintas rezultatais ir ieškojo, kur plačiau išskleisti sparnus. Didesnių užmojų projektas turėjo būti ne vien išplėstas Anaheimo Stebuklų karalystės variantas su pasakų pilimi, XIX amžiaus pabaigos miestelio pagrindine gatve, Nuotykių šalimi, Rytdienos šalimi ir Pasienio kraštu, – jis turėjo apimti ir kurortinius viešbučius, visuomeninio transporto sistemą bei Valto įsivaizduotą eksperimentinę ateities bendruomenę EPCOT, kur nėra lūšnų, atsikratyta vargo, o šiuolaikine technologija naudojamasi kasdieniniame gyvenime. Ir dar šiame parke turėjo būti galimybių toliau eksperimentuoti.

Nuo 1959 metų žvalgęsis tinkamos vietos šalia Rytų pakrantės centrų, Valtas Disnėjus pasirinko vietovę vidurio Floridoje ir ėmė supirkinėti žemę. Galų gale, išleidęs 5 milijonus dolerių, įsigijo 10 927 ha ganyklų ir pelkių valandos kelio atstumu nuo Floridos paplūdimių. Tačiau nesulaukė savo rizikingo sumanymo įgyvendinimo pabaigos – mirė 1966 metais, vis dar tobulindamas savo svajonės planą. Įgyvendinti šią viziją teko jo partneriui ir vyresniajam broliui Rojui.

1969 metais buldozeriais pradėta pertvarkyti vietovę ir formuoti patikimą gruntą. Sukurta sudėtinga 64 km kanalų sistema dirvai nusausinti: gruntinio vandens lygis čia buvo tik 1,2 m nuo žemės paviršiaus. Baltame smėlyje pramogoms iškasta ežerų.

Rojus Disnėjus atidėjo eksperimentinio miesto statybą kaip nepraktišką. Tačiau kai kurie planuoti sumanymai ir techninės naujovės įgyvendinti. Antai aptarnavimo ir funkcinės tarnybos griežtai atskirtos nuo pramogų zonų. Stebuklų karalystė pastatyta 5 m aukščio tikro žemės lygio, o po ja įrengtas paslėptas tunelių, sandėlių, įvairių įstaigų ir tarnybų miestas. Tai leido neįkyriai ir kvalifikuotai aprūpinti bei prižiūrėti viršuje esančius pasivažinėjimo įrenginius, restoranus ir vejas. Atliekos didžiuliu vakuminiu įrenginiu siunčiamos į centrinę perdirbimo įmonę. Darbuotojai gali persivilkti kostiumais arba pailsėti per pertraukas apačioje, o paskui grįžti prie savo darbų, pasirodydami reikiamoje parko vietoje per specialias įėjimo angas.

Ties ežeru priešais Stebuklų karalystės parką pastatyti du viešbučiai. 500 kambarių Polinezijos viešbutis mažaaukštis, Pietų jūrų kraštų stiliaus, o 1000 kambarių turinti „Disnėjaus šiuolaikinė poilsiavietė“ – 15 aukštų, A formos statinys su didingu centriniu atrijumi. Jis kalbėte kalba apie puikią modernių technologijų ateitį. Šį įspūdį sustiprina ir ežerą juosiantis, atrijų perveriantis vienbėgis geležinkelis. Jis, kaip ir vandens taksi bei maršrutiniai autobusai, jungia viešbučius ir automobilių stovėjimo aikšteles su Stebuklų karalyste. Abiem viešbučiams pritaikytas eksperimentinis serijinės statybos metodas, sukurtas bendrovės US Steel ir suprojektuotas Donaldo Vekslerio.

Rojui Disnėjui sukako  78-eri, kai Valto Disnėjaus pramogų parkas, kainavęs 400 milijonų dolerių, 1971 spalio 1-ąją buvo atidarytas. Paskutinius gyvenimo metus Rojus Disnėjus praleido įgyvendindamas brolio svają; nuvargintas to milžiniško darbo, po dviejų mėnesių jis mirė. Tačiau šis sumanymas niekada nebuvo įvykdytas taip, kaip jį įsivaizdavo Valtas Disnėjus.Disnėjaus grupė EPCOT‘a perdirbo kaip nuolatinės Pasaulio mugės teminį parką, o ne gyvenamąjį miestą. Ultramodernūs paviljonai reklamuoja transporto, videotechnikos ir ryšių eksponatus; pastarosios bendrovės sferinis gaubtas neabejotinai išreiškia parko teminę paskirtį.

Aplink gretimą dirbtinę lagūną išsidėstę Meksikos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Kanados ir kitų šalių paviljonai, pagrįsti jų nacionaline architektūra, – jų sukūrimą rėmė tų šalių bendrovės bei organizacijos. Ši EPCOT‘o versija, kainavusi 1,2 milijardo dolerių, buvo atidaryta 1982 metais. Be to, buvo įrengti dar du teminiai parkai (Disney-MGM Studios, 1989, ir Disnėjaus gyvūnų karalystė, 1998), taip pat pastatyta naujų viešbučių, vandens parkų, naktinių klubų ir kitų atrakcionų.

Valto Disnėjaus pramogų parką pakartojo Disney kompanija Tokijuje ir Paryžiuje ir kitos pramogų bendrovės – įvairiose pasaulio šalyse.

Bendri faktai

Plotas 10 927 ha
Kaina $400 mln.
Viešbučių architektas Welton Becket Associates.
Daugiau informacijos galite rasiti: disneyworld.disney.go.com

Šaltinis: „Pasaulio architektūros stebuklai” Alma Littera