Didžioji žydroji skylė

Tik 100 kilometrų nuo Belizo krantų, šalia Ambergris Caye salos, pačiame  koralinio Švyturio rifo centro yra didžiausia povandeninė smegduobė,  pavadinta „Didžiąja žydrąja skyle“ (Great Blue Hole). Ji yra apskritimo formos, 300 metrų pločio ir 125 metrų gylio. Smegduobę supa sekli koralinė sala ir šviesiai žalsvi įlankos vandenys. Vandens lygis čia  toks seklus, kad atoslūgio metu koralinės salos viršūnės kyšo iš vandens.

Manoma, kad šioje vietovėje per paskutinįjį ledynmetį, kai jūros lygis buvo 150 m. žemesnis nei dabar, čia susiformavo kalkakmenio urvas. Laikui bėgant, kildamas vandens lygis išgraužė salų kalkakmenius, taip sudarydamas uolų tinklus. Kasart  kildamas jūros lygis viską paskandino, įgriudama žemė  suformavo vertikalų urvą – Mėlynąją skylę.

Mėlynąją skylę ypač  pamėgę nardytojai. Norėdami atskleisti smegduobės kilmę, jie tyrinėja jos povandeninę geologinę sandarą. Vienas tokių nardytojų-tyrinėtojų buvo Žakas Ivas Kusto, išgarsinęs šią vietą. 1971 metais jis paskelbė, kad čia yra viena iš dešimties geriausių nardymo vietų pasaulyje.Nuodugniai  tyrinėdamas smegduobės gylį  patvirtino, kad be jokios abejonės, ji susidariusi iš kalkakmenio urvo. Buvo rasti ir užfiksuoti dideli stalaktitai ir stalagmitai, kurie susiformuoja tik sausose vietose. Kai kurie jų siekė net 9-12 metrų ilgio. Šiuos geologinius darinius vis dar gali stebėti nardytojai. Leidžiantis gilyn vanduo  skaidrėja, o sutinkami dariniai – įmantresni.

Didžioji žydroji skylė užima didesnę Belizo Barjerinio rifo rezervaro sistemos dalį. Ji įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.