2001 metais Azerbaidžane nutiko, kažkas labai netikėto. Žemė pradėjo judėti neįprastu būdu. Atrodė, tarsi iš po jos bandytų išsiveržti koks gyvis. Ir… Netrukus įvyko neįtikėtinai didelis sprogimas ir didžiulės liepsnos, siekiančios net šimtus metrų aukštį, išsiveržė iš kalno pašlaitės. Apylinkes tuoj pat paskendo tankiame, juodų dūmų kamuolyje, o iš žemės gelmių į orą iššovė daug purvo. Vietos gyventojai pasakoja, kad liepsnos buvo matomos už 15 kilometrų, net tris sekančias dienas.
Taip atrodė vieno purvo vulkano išsiveržimas Azerbaidžane. Purvo vulkanai – gana įdomus ir mįslingas gamtos reiškinys. jis sutinkamas turbūt 26 pasaulio šalyse. Dažniausiai tokie išsiveržimai vyksta Kolumbijoje, Italijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Irane, Pakistane, Malaizijoje. Bet iš 800 purvo vulkanų, žinomų mūsų Žemėje, net apie 400 yra pasklidę Azerbaidžane, o dar tiksliau Gobustano provincijoje. Pagal purvo vulkanų skaičių, jų įvairovę, aktyvumą pasaulyje nėra kitos šalies, prilygstančios Azerbaidžanui. Todėl neatsitiktinai Azerbaidžanas yra vadinamas ugnies šalimi.
Kasmet Azerbaidžane įvyksta vidutiniškai trys ar keturi purvo vulkanų išsiveržimai. Jie yra labai panašūs į lavos vulkanų išsiveržimus, tačiau vietoj magmos spjaudosi purvu – ne karštu, o dažnai netgi labai šaltu. Tokie reiškiniai įvyksta, kai į žemės paviršių prasiskverbia milijonai kubinių metrų angliavandenilio dujų atsargų, glūdinčių giliai po žeme ar jūroje.
Purvo vulkanai niekada nebūna tokie dideli kaip įprasti, lava besispjaudantys vulkanai, tačiau jie dažnai užauga iki 700 metrų aukščio ir gali būti net 10 km skersmens. Du didžiausi Pasaulyje purvo vulkanai – Boyuk Khanizadagh ir Turaghai – taip pat sutinkami Azerbaidžane.
Sakoma, kad vulkaninis purvas turi daug vertingų mikroelementų, todėl yra naudojamas medicinoje. Taip pat labai vertinamas statybose kaip puiki gamybinė medžiaga. Ir be abejonės, gyvi ir aktyvūs Azerbaidžano purvo vulkanai pritraukia daug mokslininkų ir turistų.
pirmas 
Loreta 
Aruna