Apačetos iš Čivajaus

Tarp Arekipos ir Čivajaus driekiasi  viena iš aukščiausių kalnų perėjų pasaulyje. Čia, beveik  4 kilometrų aukštyje vingiuojantis kelias buvo naudojamas dar šimtus metų prieš Kolumbą ir juo dažnai keliaudavo senovės inkai.

Šiandien vaizdingas kelias veda nepaprasto grožio Andų kalnais, nuo Čivajaus iki pat Arekipos. Jei kada keliausite šiuo maršrutu, tai garantuotai galėsite pasimėgauti ne tik įspūdingu ir pritrenkiančiu Peru kraštovaizdžiu, bet išvysite daugybę, visą kelią nusėjusių kernų – žmogaus supiltų, dažniausiai kūgio formos paslaptingų akmenų krūvų.

Kernai daugiausiai buvo paplitę keltų gyventuose kraštuose, kur dažnai žymėdavo mūšių ar žūties vietas bei simbolizuodavo antkapius. Šiandien jie dar dažniau statomi kalnų viršūnėse, slėniuose ir net prie kelių kaip orientyrai arba kalvų viršūnes žymintys objektai.

Senovės inkų kultūroje tokios akmenų krūvos buvo vadinamos apačetomis ir statomos aukščiausiuose kalnų perėjų taškuose kaip kelrodžiai. Jos taip pat turėdavo didelę astronominę, mitinę ir net dvasinę reikšmę. Manoma, kad žodis “apacheta” yra kilęs iš kečujų kalbos ir reiškia „vieta, kur prasideda tėkmė”. Buvo tikima, kad per aukštai kalnuose sustatytas apačetas, galima susisiekti su aukštesnėmis antgamtinėmis jėgomis ir per maldą jų paprašyti sėkmės. Todėl kalnuose sutinkamos apačetos dažniausiai tarnaudavo kaip altorius tikintiesiems. Keliautojai nuo kelionės pradžios nešdavosi po akmenį ir, pasiekę aukšto kalno viršūnę, sukraudavo juos į apačetas, taip prašydami dievų pagalbos ir apsaugos kelionėje. Maldos dažniausiai buvo skiriamos Pačamamai (Pachamama) –  dangaus, žemės ir požemių Dievui.  Tie, kurie su savimi neatgabendavo akmens, dažniausiai kaip auką dievui palikdavo kitus daiktus, pvz. kokos lapus, kriaukleles ir net alkoholio bei saldainių.

Bėgant metams gausėjo keliautojų, o su jais kalnuose daugėjo ir akmens krūvelių. Dabar kalnų perėją tarp Čivajaus ir Arekipos puošia šimtai apačetų. Vienos žemos, o kai kurios siekia žmogaus pečių lygį ar yra dar aukštesnės.

Kartu su keistais jaretos augalais, želiančiais tarp plikų dramatiškų uolų, šį kelią supantis kraštovaizdis labiau primena Marsą ar kitą planetą, bet ne Žemę. Tikrai labai graži vieta, kurią verta aplankyti.