Apie 2014 metų vasarą galvojau jau pakankamai seniai, planuose buvo įvairūs maršrutai ir norai, bet galiausiai apsisprendžiau tranzuoti po Balkanų pusiasalio valstybes. Tam puikus postūmis buvo krikštatėvio Ričardo skambutis ir pasiūlymas važiuoti kartu iki Lvovo. Šiek tiek pagalvojęs nusprendžiau, kad važiuoju kartu.
Be didesnių nuotykių pervažiavę visą Lenkiją pasiekiame Ukrainos sieną, o ten – didžiausia eilė, kokią esu matęs prie valstybės sienos. Pervažiavę Ukrainos sieną pastebime, jog viskas yra šiek tiek kitaip nei mūsų akys įpratusios matyti – kas antras automobilis žigulys, pakelėse pilna šiukšlių. Pasiekiame viešbutį Lvove, kurį užsisakė Ričardas su Jūrate ir išsiskiriame. Aš Lvove apsistojau pas Katią, kuri sutiko mane priimti dėka CouchSurfing. Susitinkame su ja šalia Lvovo operos ir keliaujame pasivaikščioti po vakarinį Lvovą. Susipažįstu su įvairiomis teminėmis kavinėmis, kurios labai populiarios Lvove ir priklauso vienam savininkui, aplankau Digger Pub’ą, apie kurį skaičiau prieš išvykdamas. Po trumpo pasivaikščiojimo po vakarinį-naktinį Lvovą patraukiame link autobusų stotelės, kur įlipame į mikroautobusą kainuojantį 65 lietuviškus centus ir judame link Katios buto, kuriame kaip vėliau paaiškėjo yra „gyvūnėlių“ – tarakonų, kuriuos ji maitina specialiais nuodais.
Kitą dieną praleidžiu tyrinėdamas Lvovą – užeinu į kelias bažnyčias, aplankau kalną, nuo kurio matosi visas miestas, surandu kelis geocaching lobius, nusiperku vietinę SIM kortelę, kuri su internetu mėnesiui (50 mb/diena) kainavo vos 8 litus.
Skaitykite daugiau: http://juozapas.lt/avantiura-2014-1-dalis-arba-nuotykiai-ukrainoje/
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
Visai nemazai pamatet. Ir gerai, kad i Kembridza uzsukot
Taip, Aruna tikrai nemažai pamatėm, o į Kebridžą važiavom, kad pamatytume bent dalelę tos tikros Anglijos.