Prie trijų jūrų – 4 dalis Graikija

Graikiškos kelionės dalies aprašymą visiškai patikiu dukters dienoraščiui.
Liepos 14d., sekmadienis
Šią dieną nusprendžiame paskirti pležinimuisi ir nieko neveikimui, tad nėra daug ko čia rašyti. Nakvojome pleže, jūra skaidri ir šilta, labai daug jūros ežių.. Šios dienos nakvynės panoraminis vaizdas vertas penkių žvaigždučių. Nakvojame ant kalno, o nuo jo atsiveria nuostabus pajūrio miestelio žiburėlių vaizdas.

Liepos 15d., pirmadienis
Nedaug pavaževę nuo savo stovyklavietės pamatėme užrašą THERMAL BATHS OF SPRING 1km. Na pasukam į tą pusę ir privažiuojame kažkokius apleistus namus, jaučiasi mineralinio kvapas, bet kur tos vonios – neaišku. Mama nuėjo ant tiltelio ir pastebėjo kažkokį upelį, iš pradžių į jį žiūrėjom skeptiškai, bet nusileidome prie jo ir ką radom! Ogi tas vanduo šiltas, kiek toliau ir vonia, o ten vanduo net karštas. Apsidžiaugę atradimu sulipome į gamtos vonią ir prasimurgdėm ten geras 2 valandas.

Beje, kiek toleliau yra ežerėlis į kurį suteka išbėges iš vonios karštas vanduo, todėl tas ežerėlis maloniai vėsus, bet ne šaltas. Tad išraudę kaip vėžiai toliau mėgavomės tos balos vėsa. Mama nuėjo stiklo žuvims, padavė jį man, o aš sau patenkinta žiūrinėju tas žuvis, kol nepamačiau gyvatės, su tėčiu iš to ežeriuko išslekėm kaip ant sparnų.
Taigi po tolkių malonių ir nelabai atradimų keliaujame į Chalkidės pirštus.

Pirmajame yra Atono kalnas, kuriame įsikūręs vyrų vienuolynas ir pašaliniai ten neįleidžiami, bet kalno papėdėje yra įsikūręs miestelis Tegul tai būna Ouranoupolis.

Ten truputį pasivaikščiojome ir ėmeme ieškoti nakvybės. Uždavinys pasirodė pasirodė ne iš lengvųjų. Kur tik nepasuksi ten namas, o miesteliuose verda naktinis gyvenimas. Šiaip ne taip radome aikštelę šalia jūros.
Liepos 16d., antradienis
Atsikėlėme, pažiūrėjome į dangų – debesėliai ir saulutė už jų pasislėpusi, ir vėjas šiek tiek pakilęs, bet temperatūra nekrinta, 28C, todėl važiuojame i pležą, bet netrukus mus pasiveja lietus ir maudynes tenka užbaigti. Nors įdienojus oras pagerėja, vėl tie patys 28C, saulė pro debesis. Važiuojame į Halkidės 2‘ą pirštą. Sustojame nusifotografuoti prie Aristotelio biusto, netoli ir jo gimtasis miestelis, bet į jį neužsukame. ( Kaip jau vėliau sužinojom tai klaida). Vakare randame labai gražius laukinius paplūdimius. Juose įsikūręs visas neoficialus kempingas, ten ir liekame nakvoti.

Liepos 17d., trečiadienis
Ryte ten pat pasimaudėme ir toliau važiuojame link 3‘io piršto. Važiuojant mama pamatė užrašą „Wine shop“. Apsisukame ir važiuojam vedami nuorodų. Privažiavome visai į gamyklą nepanašų pastatą, kažkokie apleisti autobusai, jau galvojome sukti atgal, bet mama neprando vilties ir dairydamasi pamatė tame pastate šviesas. Sustojame. Tėvai nukurnėjo į vyno parduotuvę, o ten, pasirodo, ne tik vynas gaminamas bet ir milžiniški alyvuogynai, kurie aprūpina Halkidės pirštus alyvuogių produktais, prisipirkę alyvuogių alyvuogių ir vyno įvažiuojame į 3‘ią pirštą, bet ten lygumos, jūra ne tokia įspūdinga, visur tankiai apgyvendinta. Sustojame pajūrio miestelio Tavernioj ir už 18eurų pavalgome šašlykų, graikiškų salotų ir keptų daržovių. Vakare daugiausiai važiuojame.
Liepos 18d., ketvirtadienis
Nakvojome prie pat jūros, bet jausmas buvo toks, tarsi miegotume šalia „austostrados“ – mašinos zulino paplūdimiu pirmyn-atgal beveik visą naktį. Ryte nusimaudėme, išsivirėme sriubos, pasidarėm graikiškų salotų ir pajudėjom Olimpo kalno link.

Vakare pasiekėme Litochorą.
Liepos 19d., penktadienis
Šios dienos tikslas Olimpo viršūnė Mytikas 2917metry. Bet kaip visada anksti išeiti nepavyksta, vis kažkokie trukdžiai,tad išsiropšti į kalną pavyksta tik apie pusė 11h. Kilome mždaug 3,5val iki kalnų trobelės 2100m. Ten užvalgėme graikiškų salotų už 5,5 euro ir daržovių sriubos už 5eurus ir savp konservukų. Dar užsisakėm lovąs po 12 eurų, kad įkopę galėtume pailsėti. Ir apie puse 5 pradėjome tą didžiąją atkarpą, peraukštėjimas 800 metrų. Oras geras, saulėta. Kopti sunku, bet juk mūsų tikslas yra viršūnė, o neįdėjus pastangų jos pasiekti nepavyks. Pačioje pabaigoje prasidėjo uolos, kuriomis eiti reikia atsargumo. Na mama pirma liko ant kitos viršūnės, tėtis nusprendė, kad jai bus per sunku. Ir aš su tėčiu pusė 8 pagaliau įkopėme į Mytiką, aukštis 2917m. Grįžę prie mamos dar ir ją įkalbėjome įkopti, nes nebuvo taip sunku kaip tikėjomės. Ir apie 10h jau sutemus visi nuvargę grįžome į kalnų trobelę. Ten gyvenimas dar vyksta, pristatyta palapinių, žmonių pilna, nes kaip tik rytoj bus 100metų jubiliejus po pirmojo oficialaus įkopimo į Mytiką, kada įkopė du šveicarai iį vietinis medžiotojas. Apie pusė 11 nuėjome miegučio, kambariai šaltutėliai ir knarkikai čia pat. Išsimiegojome nekaip..

Liepos 20d., šeštadienis
Nekaip išsimiegoję nuo graikų kanrkimų, užkandame ir po truputtį leidžiamės žemyn. Kojas skauda . Išeiname 8,37h, prie mašinos 11,00h. Paskui pasukame link Litochoro, bet leidžiantis žemyn užsukame i Šv. Dioniso vienuolyną. Žiūrim daug mašinų pristatytą ir žmonės pilnomis lėkštėmis traukia iš vienuolyno pusės. Nieko nesuprantame, galvojame, gal kokios vestuvės ar religinė šventė…

Einame žiūrėti iš arčiau kas per situacija. Tik įėjus į vienuolyna negali nepastebėti nuo valgių lūžtančių stalų. Klausiame vienuolio kas per šventė, o jis mums atsako, jog šios vaišės yra surengtos kalnų mylėtojų asociacijos 100metų jubiliejaus proga. Mes, žinoma, neatsisakome tokios progos skaniai ir nemokamai pavalgyti, dar ir į dėžutę prisidėjome.
Prikimšę pilvus važiuojame į Litochorą, ten prisiperkame suvenyrų, gaudome labai silpną wi-fi ryšį ir pasukame link jūros. Paskui prireikė dar parduotuvės – vėl į Litochorą, paskui vėl jūrą ir miegot.
Liepos 21d., sekmadienis
Nakvojame ant skardžio prie jūros. Ryte kažkoks veikėjas vaistininkas sugalvojo šalia palapinės vaistažoles rinkti. Čiakt Čiakt ir mes atsikėlę.
Dabar 12h, karštis 33C. Važiuojame Verginos link, miesto, kuriame yra Filipo 2‘o kapas. Apie 14h mes Verginoje, reikia paminėti, kad turėjome problemėlę su kuru. Rodyklė buvo visai nukritus likus 15km iki Verginos. Kolonėlių niekur nėra, na jei ir yra pastatas „kolonėlė“ tai joje arba kuro nėra, arba ji visai užsidariusi. Buvome rimtai sunerimę, jau planus kūrėme kaip eisime 15km su 5litru baku iki artimiausios miesto kolonėlės, bet eiti, laimei, niekur nereikėjo, nes šiaip ne taip vieną kolonėlę pavyko rasti Verginoje. Laimingi, toliau pagal nuorodas Royal Tomb sekėme iki muziejaus. Mašiną paliko parkinge ir nupėdinome. Suaugusiam 8 eurai, vaikams nemokamai. Dirba iki 19,30. Dėl pirmadienių nesu tikra.

Pats muziejus įspūdingas, jis įrangtas kapavietės vietoj, todėl dar labiau sustiprina senovės dvasią. Mums labai pasisekė, kad kaip tik tuo metu kaip tik atėjome į muziejų buvo rusų grupė su gide, tad nemokamai išklausėme visą istoriją apie Filipą 2‘ą.
Kadangi muziejuje praleidome daugiau laiko nei planavome, tad dienos tikslo –Ohrido- pasiekti nepavyko. Sustojome nakvoti prie ežero Graikijoje. Aplink kala žaibai, mama miega, tėtis bando sugauti žaibą fotoaparatų, o aš rašau.
Liepos 22d., pirmadienis
Keliamės 6,05h, tam, kad suspėtume padoriu laiku į atvykti Ohridą. Ryte akį nudžiugino ežere plaukiojantys pelikanai ir prasidėjo foto medžioklė.

„Pamedžioję“ traukiame Ohrido link. Temperatūra nedžiugina, jau 11valandų, o tik 19C, bet įdienojus karštis vėl pasirodo. 30C.
Visą dieną pravaikščiojome Ohride. Mama prisipirko perlų, nuėjome už 10 eurų paplaukioti po ežerą, o valtelės „kapitonas“ papasakoja truputį apie Ohridą, nors susidarėme įspūdį, kad kažkiek jis skiedė kai kuriomis temomis.
Reikia paminėti, kad graikų ir makedonų nuomonė apie Aleksandro Makedoniečio ir jo tėvo, Filipo 2‘o, tautybę skiriasi kaip diena ir naktis. Paplaukioję užsukame pas moteriškę, pas kurią buvome pernai, priėmė kaip geriausius draugus. Taigi, taip pasibaigė mūsų diena, 24h nakvojome tame pačiame kempinge.
Liepos 23d., antradienis
Keliamės anksti, trumpai nusimaudome Ohride, nusiperkame vaisių, datulių, lazdinų riešutų, kopūstą ir pajudame.

Datulės 96 dinarų
Riešutai 250g 125 dinarų
Mūsų tikslas – Belgradas, apie 600km.
Pakeliui Skopje užsukame į Burek kepyklėlę, kurioje labai skaniai ir pigiai sukertame po burėką ir važiuojame į centra pasižiūrėti kaip per metus pasikeitė Aleksandro Makedoniečio paminklo naujomis, su daug žinių,akimis.

Statybos centre smarkiai pajudėjo, kepina 30C. Trumpai žvilgtelime ir šokame į mašiną. Apie 20h esame Belgrade, kadangi nieko nesame nesame pasižymėję ka pamatyti, tai sukame prie tvirtovės su karo muziejumi, esančios aukštai ant kalno. Ten mus pasitinka nuostabus saulėlydis, miestas kaip ant delno, visas užsideginėja žiburėliais.

Belgradiečiai, ir ne tik, matosi, ateina čia pasislėpti ir atsipūsti nuo miesto šurmulio. Plepa restoranėliuose, lydi saulę. Kiek pavaikštinėję po pilį, leidžiamės žemyn. Akys klijuojasi, bet šiaip ne taip randame keliuką pas ūkininką, kuriame ir pasistatome palapinę.
Liepos 24d., trečiadienis
Ryte kertame SRB –RO sieną, Ją pravažiavys apsižiūrime, kad nenusipirkome vinjetės, o pirkti nėra kur. Tėčiui teko dar kartą grįžyi prie pasų kontrolės ir ten nusipirkti vinjetę. Baisiai daug popierizmo.
Rumunija šalia Vengrijos visai kietokia nei mes matėme ją kelionės pradžioje. Čia daug čigonų, valkatų. 15:42 h mes Vengrijoje. Vinjetė 10‘čiai dienų 15eurų. Gerai, kad mums jos pirkti nereikėjo, apsiėjome vietinės reikšmes keliukais be autostradų. Nuvažiavome iki Tokajaus.

Jame buvo prieš 19h, kaip tik dar spėjome nusipirkti firminėje parduotuvėlėje vyno, bet į degustaciją nėjome,aš nepilnametė, tėtis už vairo ir mama mums nusileido. Kaina asmeniui 20euru. Išvažiavome iš Tokajaus, netoliese prie upės stojame užkrimsti ir pasigrožėti vakariniu peizažu ir toliau į kelią. Apie 21h trumpai įkišame nosį į Košice ir už Prešovo nakvojame.

28 Liepos 25d., ketviradienis
Mūsų paskutinė kelionės diena. Anksti keliamės ir beveik visą dieną praleidžiame kelyje. Tik dar sustojame išsivirti sriubos prieš Liubliną ir apsiperkame Decathlone ir sustojame Augustavo ant tilto suvalgyti paskutinės vakarienės.
23:54 h esame Druskininkuose, pravažiuota 6783km. Vidutinės kuro sanaudos 5,9 l/100km.
P.S. Ši kelionė buvo įdomi dar ir tuo, kad Graikijoje įsigijom naujų draugų, su kuriais susirašinėjame.