Ispanija: Siesta ir Fiesta

Šįkart mano kelionė – į Costa Brava. Tai Viduržemio jūros pakratė Ispanijoje. Kodėl Costa Brava? Elementaru!!! Šią kelionę (tiksliau skrydį į Žironą iš kelionių agentūros Star1 Holidays) aš laimėjau parašiusi rašinėlį į vieną žurnalą kelionių tema. Valio!!! Ispanijoje dar neteko būti. Tačiau pirmąjį džiaugsmą aptemdė ta pati Star1 Holidays. Kodėl? Kadangi laimėjau tik skrydį, tai viešbutį rezervavau savarankiškai. Rinkausi elementarų viešbutuką minimalia kaina, su pusryčiais Tossa de Mar miestelyje. Man viešbutis – tik nakvynės vieta, todėl to niekada nesureikšminu. Svarbiausia – įspūdžiai, vaizdai, žmonės, tradicijos. Tačiau liko viena problema – kaip nusigauti iš aerouosto iki Tossa de Mar? Atstumas – apie 40 km. Į tą vietą Star1 Holidays veža savo poilsiautojus iš aerouosto. Bandžiau prašytis, kad įtrauktų ir mus (2 asmenis) į tą sąrašą, bet nepavyko susitarti. Taip ir nesupratau kodėl, juk siūliau pinigus už šią, kaip man atrodo, paprastą paslaugą. Todėl buvo vargo. Iš Žironos aerouosto į Tossa de Mar autobusas važiuoja tik 2 kartus per dieną. Kepinant ispaniškai saulei, būtų reikėję laukti 5 val.. Visa laimė, kad atsirado žmogus, kuris paaiškino, kad galima važiuoti kitu autobusu, su persėdimu. Todėl netikėkite Star1 Holidays deklaruojamomis “tiesomis”, kad jie dirba lanksčiai, dinamiškai, keičia nusistovėjusias, pasenusias nuostatas!!! Nieko panašaus!!!
Tiesa, prieš šią kelionę teko girdėti, kad katalonai nėra linkę bendrauti su turistais, net arogantiški. Atvirkščiai!! Aš visusr sutikau tik draugiškus, paslaugius ispanus, atsiprašau – katalonus. Kaip tik tuo metu vyko futbolo čempionatas. Ispanams sekėsi. Kai viešbutuko šeimininką pasveikinau “Viva Ispanija!”, jis atsakė “ne, viva, Katalonija!” Taip, taip, Costa Brava pakrantėje visur pabrėžiama, kad čia Katalonija, o ne Ispanija. Plevena kataloniškos vėliavos, meniu ir kiti užrašai yra ispaniškai ir kataloniškai.
Tossa de Mar – jaukus miestelis su siauromis gatvelėmis senamiestyje ir gražia pilimi ant uolėto kalno Viduržemio jūros pakrantėje. Kadagi aplink kalnai, tai prie jūros galima patekti tik ten, kur pliažas. Išsinuomojom automobilį ir bandėm važiuoti pakrante į šiaurę. Važiavimas apsunkintas, nes pakrantė tirštai apgyvendinta, eismas intensyvus. Laukinių paplūdimių, tokių, kaip pvz. Kroatijoje, neteko matyti. Jau pats pavadinimas “Costa Brava” reiškia “laukinis krantas”, deja, laukiniškumo ten mažai. Nuo Tossa de Mar į šiaurę yra Figero miestas. Dažniausiai jis lankomas dėl S.Dali muziejaus-teatro. Tai tikrai įspūdingas statinys ir reginys viduje. Tik reikia būti šiek tiek susipažinusiam su S.Dali kūryba. Daug eksponatų juda, ar kažkaip kitaip veikia. Verta aplankyti ir Monserat vienuolyną kalnuose. Įspūdinga vieta!!! Vienuolyne teko apie 2 val. stovėti gyvoje eilėje, kad pamatyti ir paliesti “juodąją madoną”. Pasak vienuolių, nusilenkus Madonai ir palietus jos rankoje esantį rutulį, išsipildo norai. Tai visi ir stovi toje eilėje.
Ispanija maloniai nustebino tuo, kad daug kur galima rasti nemokamą automobilių stovėjimo aikštelę, daug objektų irgi nemokami. Tiesa, greitkeliai mokami, bet norint greičiau kur nors nuvažiuoti greikelio neišvengsi.
Teko patirti ir nemalonų įvykį – ispaniškas bankomatas prarijo lietuvišką banko kortelę. Ilgai ir beviltiškai teko stovėti prei to bankomato, nes ušsidegė užrašas “bitte warten” (vok. Prašau palaukti). Teko blokuoti kortelę. Todėl nereikia tokiose kelionėse pasikliauti viena kortele, arba reikia turėti grynųjų.
Labai teisingai padarėm, kad į Barseloną ekskursiją pirkom vietinėje agentūroje (33,50 eurų). Gidė pasitaikė išties šauni, labia daug informacijos pateikė. Barselona sužavėjo, tai vienas gražiausių mano matytų miestų. A.Gaudi architektūra nepakartojama, tiek Sagrada Familia, tiek El.Guelio parkas. Viskas tobulai gražu, nieko panašaus neteko matyti. Žmonių Barselonoje – košmariškai daug. Tą dieną oro temperatūra buvo apie +41. Todėl savarankiškai viską pamatyti būtų buvę sudėtinga. Ekskursiją Barselonoje užbaigė grojantys spalvoti fontanai. Tai grandiozinis reginys.
Ispanai ne tik malonūs žmonės. Jų gyvenimo vidurkis viršija mūsiškį beveik 20 metų. Kodėl? Viskas paprasta: klimatas, maistas, o svarbiausia – siesta ir fiestaJ. Vyną, kurio ispanijoje teko rasti labia pigaus (0,69 euro už butelį) irgi galima priskaičiuoti prie ilgaamžiškumo rodiklių. Būtina paragauti gaspačo – šaltos pomidorų sriubos, ir, aišku, sangrios, kuri patiekiama su ledukais ir vaisiais. Labai gundančiai tas vaizdas atrodo. Kiti patiekalai brangūs, pvz. krevetės grilyje – apie 30 eurų.
Tiesa, atgal į aerouostą nusigauti buvo dar sudėtingiau. Teko 8 km. važiuoti taxi (26 eurai), po to persėsti į autobusą (8 eurai žmogui). Tiesiog kito varianto nebuvo.
Ispanija – puiki šalis, bet jei galėčiau rinktis, keliaučiau į ją pavasarį arba rudenį, nes vasarą šiek tiek per karšta ir žmonių labai tiršta. Tačiau tai subjektyvu.