Jau šiais, 2013 metais pavyko pakeliauti. Pradėsiu nuo toliau. Turėjau planų pernai spalį skristi į Barseloną arba panašia kryptimi dviese. Belaukiant tinkamos situacijos darbe, ruduo tapo vėlyvas. Perplanavom dviese automobiliu į Vokietijos kalėdines muges ir pilis. Dar suvėlavus ir užsnigus pas mus ir Vokietijoje, teko perplanuoti. Džiaugiuosi, jog atsirado mano akiratyje 2 kiti bendraminčiai ir pirminė Barselonos kryptis patvirtinta.
Pasiruošimas. Imu į rankas sunkų vadovą DK „Ispanija“. Atsiverčiu Mytrips’ų kelionių įspūdžius ir įdomybes. Ačiū Linosai, Apokui, Xvim, Ramunui, Arunai, kurių atspausdintą informaciją skaitėme lėktuve ir viešbutyje. Vykstame į infoturą.
Nerašysiu, kurią dieną, kur ėjome. Nes gyvenome miesto centre, keliavome po Barseloną. Keliautojų memuarai buvo gana tikslūs, išskyrus kainą. Rašyta, jog bilietas į Sagrada Familia bažnyčią kainuoja 5 eurus, mes mokėjome po 21 eurą su pasikėlimu į bokštą. Infliacija.
Nemėgstu terminų „patinka“, „nepatinka“, nes tai subjektyvu ir asmeniška. Bet parašysiu savo credo- labiausiai patiko Sagrada Familia ir Tibidabo kalnas, iš asmenybių- A.Gaudi ir P.Picasso.
Skambus žodis „Tibidabo” reiškia „Aš tau duosiu”. Tibidabo 517 metrų kalva aukščiausia Barselonoje. Keliaujant po miestą, dar pirmą dieną atsidūriau ant jos. Teko beveik 2 valandas kopti į kalną. Bet įspūdžiai nuo kalno pranoko lūkesčius.
Kita Monžuiko kalva žemesnė ir randasi prie jūros. O Katalonijos sostinė išsidriekusi tarp jų. Pastarosios pavadinimas reiškia „Žydų kalnas”. Ant jų yra žydų kapai. Ją pavyko pasiekti kitą dieną.
Barselona- virš pusantro milijono gyventojų turintis didmiestis. Katalonijoje yra apie 7,5 mln. piliečių. Kraštas turtingas ir ambicingas. Turi autonomijos statusą. Katalonijos parlamentas jau šiemet balsavo už nepriklausomybę. Kitais metais rengs referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos. Katalonai kalba savo katalonų kalba labiau panašia į prancūzų.
Viduržiemį smagu matyti žalią žolę ir daug medžių su lapais, žydinčias gėles, jausti +12 +14 oro šilumą. Viduržemio jūra maloniai atpalaiduoja pavargusias kojas, panirus į jos vandenį. Vandens temperatūra apie+16 , nesinori išlįsti iš jo.
Turistinė informacija pirmiausia pateikiama katalonų kalba, po to kitomis kalbomis. Tai ir spausdintinė informacija, ir audiogidų pateikiama kalba. Virš pastatų plevėsuoja geltonų- raudonų horizontalių juostelių Katalonijos vėliavos.
Tad į kelią! El Prato oro uostas randasi prie pat miesto. Tad pavyksta naktiniu miesto autobusu pasiekti viešbutį.
Kristų užnešė ant kalno velnias ir siūlė po kojomis plytintį pasaulį. Gundė. Mus irgi sugundė. Ne šėtonas, bet kalno trauka. Tibidabas. Kalnas matosi iš daugelio Barselonos vietų. Į kalną veža mėlynas tramvajus, po to funikulierius. Kadangi žiema, išreklamuoto transporto nėra. Nuo magistralinė gatvės pradedame kilti. Pakeliui randame Lietuvos konsulatą prestižiniame kvartale. Einame tramvajaus bėgiais, jiems pasibaigus- palei funikulieriaus kelią. Toliau kalnų takais, serpantininiais keliukais. Vietoj šiaurietiško ėjimo lazdos padeda paprasta medžio šaka.
Ant kalno yra prašmatnus viešbutis. Prieš šimtą metų ten pastatyta Šventosios širdies bažnyčia ir atrakcionų parkas. Apžiūrim neogotikinę bažnyčią. Liftu ir laiptais pasikeliame į patį bokšto viršų. Virš mūsų stovi tik Kristus. O po kojomis visa gražuolė Barselona. Nuo čia iki jūros miesto kvartalai ir kelios žalios kalvos. Matosi olimpinis kaimelis, Sagrada familia bažnyčia, Monžuiko kalva ir horizonte- jūra. Netoliese stovi N. Fosterio projektuotas komunikacijų bokštas Olimpinėms žaidynėms.
Bažnyčios panoraminės aikštelės yra 3 aukštuose. Ganome akis visuose lygiuose. O svarbiausia susiorientuojame, kur lankysimės visą savaitę. Čia lyg GPS įmontavimas į smegenis, kad nepasiklystum.
Nusileisti nuo kalno radome mikroautobuso- funikulieriaus kombinaciją į kitą pusę pro plieno adatą ant kolonos, minėtą komunikacijų bokštą.
Kitas mūsų ieškomas objektas, įtrauktas į pasaulinio paveldo sąrašą. Giuelio parkas. Randasi atokiau miesto centro kalvotoje dalyje. Grafas Giuelis pasamdė Antonijų Gaudį suprojektuoti modernų rajoną. Darbas padarytas prieš šimtą metų. Turistų srautas neišsenka. Parke gyveno pats architektas.
Giuelio parke daug kas atrodo keistai, neįprastai. Šimto kolonų kambarys su ilgiausiu pasauly suoliuku virš jo. Kambarys be sienų. Keramikinių plytelių mozaika puošia suolą. Toliau viadukai, kolonos po jais. Parke stūkso Karmelio kalnas su kryžiumi virš jo. Nuo kalno matosi Sagrada Familia bažnyčia ir miesto centrinė dalis apačioje. Drakonas salamandra ir driežiukas tapo simboliais ir turistų fotografavimosi vieta.
Barselona dabar neatskiriama nuo A.Gaudi. Katalonijoje gimęs, Barselonoje gyvenęs ir kūręs, jis pakeitė miesto veidą. Studijavo architektūrą, dirbo kalvio pameistriu. Jo kūryboje vyrauja simbolizmas, lenktos linijos primena augalus ir gyvūnus. Stačių kampų nėra.
Įeinant į Giuelio parką, stovi 2 A. Gaudi projektuoti paviljonai. Viename jų pardavinėjami suvenyrai, kitame supažindinama su A.Gaudi gyvenimu ir kūryba. Šalia geriame gardžią espresso kavą. Turiu pastebėti, jog kava Barselonoje labai skani, stiproka ir gana nebrangi. Prie vartų aktorius vaidina drakoną, vilioja turistus.
Casa Batlo- kitas A.Gaudi kūrinys. Casa ispaniškai „namas”. Jo stogas lyg drakono žvynais dengta nugara. Kolonos lyg galūnių ilgieji kaulai. Dar jis vadinamas „kaulų namu”. Viduje muziejus.
Tolėliau nuo centro- Casa Mila. Šis namas plačiai išsidėstęs kvartalo kampe. Pramintas „La Pedrera”- „akmenų skaldykla”. Jame taipogi muziejus. Žiema nėra turistinis sezonas. Tarp negausių turistų vyrauja atvykę iš tolimosios Azijos.
Šie namai nesunkiai pasiekiami Gracijos magistrale pėsčiomis nuo Katalonijos aikštės. Arba turistiniu atviru stogu autobusu.
Eixample ir Gracijos rajonai stebina Art Nouveau pastatais. Moderno stiliaus pastatų kiekiu Barselona pirmauja Europoje. Miestas tankiai užstatytas. Kvartalai stačiakampiai. Nes miestas plėtėsi XIX amžiaus antroje pusėje, tad buvo tiksliai suprojektuotas. Tai įtakojo tekstilės pramonės plėtra. Kvartalų kampai nusklembti, kad būtų geresnis matomumas, erdvės pojūtis.
Važiuojame mėlynąja turistinio autobuso linija. Pasiekiame gotikinį namą Casa Les Punxes- „smaigų namą”. Raudonų plytų pastatas lyg pilis, primena Rygą arba Kopenhagą. Pakeliui daug moderno stiliaus grožio. A.Gaudi kūrė ir smulkias detales, kurias sunku surasti. Profesionali gidė man pasakė, kur ieškoti „stebuklų”. Radau. Tai puošnaus namo rankena- belstukas, nes anksčiau durų skambučių nebuvo. Įmantria raityta rankena beldžiama į… blakę. Pavyko belstuką nufotografuoti, bet ieškant blakės nuvijo apsauginis, nes namas privatus.
Sagrada Familia. 1882 metais pradėta statyti bažnyčia dar tebestatoma. A. Gaudi ją kūrė apie 40 metų. Lietuviškai būtų „Šventosios Šeimynos bažnyčia”. 87 metrų ilgio. Pastatyti 2 fasadai , turintys po 4 bokštus. Dar nepastatytas centrinis 170m bokštas, vienas fasadas. Buvau pakilęs į Kančios fasado bokštą, kitu bokštu nulipau. Aplink daugybė gėlių, kryžių, įvairių puošybos elementų. Tiesių linijų nesama. Laiptai spiraliniai. Sudėtinga viską aprašyti, geriau vieną kartą aplankyti.
Viduje kolonos lenktos. Šviesa išsklaidyta, pavyksta nufotografuoti lubas. Architekto užmojai kolosalūs. Paklaustas A.Gaudi dėl ilgai trunkančios statybos supersudėtingo statinio, autorius atsakė : „Mano užsakovas ( Dievas ) turi laiko”. Nėra ką pridėti.
La Rambla- Barselonos arterija. Joje pilna turistų, jaunimo, suvenyrų prekeivių ir … kišenvagių. Nuo pastarųjų nenukentėjome. Suvenyrų prisipirkome. Kasdien Rambla vaikščiojome. Sugalvojome neprašvitus ryte pereiti gatvę, nes gyvenome netoliese. Vagys ir prekeiviai dar miega. Šaligatvius plauna, valo, renka šiukšles. Grindinys atrodo banguotas, bet tai optinė apgaulė pagal A.Gaudi. Viename Ramblos gale Katalonijos aikštė. Tai čia tiesiog aorta. Po žeme informacijos centras, metro sustojimas, iš čia autobusai veža į El Prato aerouostą. Čia prasideda turistinių autobusų maršrutai. Kitame Ramblos gale stovi Kolumbo paminklas. Už jo jau pakrantė.
Paminklas 60 m aukščio, viduje yra liftas. Bet žiemą jis … atostogauja. Amerikos atradėją saugo liūtai ir daug žymių žmonių skulptūrų. Toje vietoje Kolumbas išlipo į krantą, grįžęs iš Amerikos su 6 Karibų indėnais.
Važinėjome 2-aukščiu autobusu po Barseloną, 2 maršrutais. Atvykome ant Monžuiko kalvos. Čia policija riboja eismą. Nes šalimais Sant Jordi rūmuose vyksta vyrų pasaulio rankinio čempionatas. Tarp sirgalių dominuoja prancūzų ir vokiečių vėliavų spalvomis išsidažę sirgaliai. Bet alų jie gėrė kartu ir taikiai. Rankinio žiūrėti nėjome. Apžiūrėjome Kalatravos bokštą. Tai olimpinės ugnies fakelo formos komunikacijų bokštas. Fontanų kaskados ir didžiuliai „pramoniniai” šviestuvai. Čia 1992 metų XXV Olimpiados centrinė teritorija. Aplankome 1929 metais statytą, o 1992 metais rekonstruotą olimpinį stadioną.
Praeiname Miro fundaciją. Joje garsaus katalonų dailininko Miro darbai. Jiems būdingos ryškios spalvos ir tiesios linijos. Lyno keliu kylame ant pačios Monžuiko kalvos viršūnės. Tarpiniame punkte pamatome paminklą „Sardanos šokėjai”. Sardana tautinis katalonų šokis. Šoka ratu, susikibę rankomis. Kalvos viršuje didelė tvirtovė su didžiule plazdančia Katalonijos vėliava. Apeiname visą plokščiu stogu su bokštu tvirtovę. Kitoje tvirtovės pusėje status skardis. Apačioje Barselonos jūrų uostas ir visa pramoninė zona. Nuo vėliavos žvelgiant į miestą regime Katalonijos sostinės panoramą.
Leidžiamės į miestą. Monžuiko apačioje yra Poble Espanyol – Ispanijos kaimelis, įvairių Ispanijos regionų būdingi pastatai. Kitas yra Katalonijos nacionalinis meno muziejus- didingi nacionaliniai rūmai. Katalonų kalba rūmai yra „palau”. Lygiai tokiu pavadinimu yra mažytė salų valstybė Okeanijoje- Palau. Kitoje rūmų pusėje randasi Magiškasis fontanas. Jis gražus vakare šviesos- muzikos reginiais.
Už Ispanijos kaimelio randame Caixa Forum. Tai daugiafunkcinis pastatas. Anksčiau buvusi gamykla. Pastato architektūra iš išorės primena Tuniso architektūrą. Vidus priešingai- ultramodernus. Erdvu, šviesu, juodos servetėlės. Ir ypatingai gera kava. Susigundome kavos pakartoti. Pastate lankosi jaunimas grupėmis ir klasėmis. Vyksta parodos. Ant stogo vėl optinė apgaulė.Stogas plokščias. Palei kraštą stebimos bangos, tačiau einant kojos nejaučia banguotumo.
Netoliese viena garsiausių Barselonoje- Ispanijos aikštė. Dominuoja 1929 metais pastatyti 2 venecijietiški bokštai. Aikštėje apvalus koridos pastatas. Bet koridą uždraudus Katalonijos parlamentui, pastato funkcija pasikeitė.
Labai džiaugėmės, kai po kelionių autobusu, metro, funikulieriumi, lyno keliu bei kojomis į Tibidabą, mūsų laukia pasivaikščiojimas po senamiestį. Tiesa buvo viena „lietaus diena”. Tada mes domėjomės, žiūrėjom, bet šlapios kojos pristabdė keliones.
Kadangi gyvename netoli Ramblos, pėsčiomis einame į senamiestį. Gotikos kvartalas arba Barri Gotic. Čia yra Barselonos pradžia. Startuojame Sant Jaume aikštėje.Čia yra Barselonos rotušė ir Katalonijos parlamentas. Apžiūrime uždarame kiemelyje likusias Augusto šventyklos kolonas iš antikos laikų. Užsukame į karalių rūmus. Čia Ferdinandas ir Izabelė pasitiko iš Amerikos atplaukusį Kolumbą. Jam buvo skirti apartamentai. Gerai išsilaikiusi rūmų koplyčia. Įdomiausia, jog karalius pats ta proga išėjo prie jūros. Ir jį užpuolė plėšikai. Karalius nukentėjo. Virš rūmų iškilęs bokštas buvo naudojamas stebėti jūrą, pakrantę, perduoti signalus.
Randame bažnyčią, kuri nukentėjo per pilietinį karą. Fašistų bombų apgadinta galinė bažnyčios dalis, išdaužyta siena parodo kaip Franko kovojo prieš savus. Ateiname prie katedros. Šalia likę vakariniai miesto gynybinės sienos vartai. Siena buvo išgriauta XIX a. kai miestas ėmė plėstis. Katedra 90 metrų ilgio. Joje daug koplyčių. Statyta nuo XIII amžiaus, visiškai baigta prieš šimtą metų. Po centriniu altoriumi yra kripta. Joje baltas sarkofagas su šv.Eulalijos palaikais. Šventoji nukankinta IV amžiuje romėnų dėl tikėjimo. Ji badyta, pjaustyta, ridenta statinėje, nupjautos krūtys. Jai iš burnos išskrido baltas balandis. Už sienos katedros kiemelyje žaliuoja palmės,stovi šv. Jurgio skulptūra fontanas, gyvena 13 baltų žąsų- simbolizuoja šv. Eulalijos pragyventus metus. Vasario 12 yra šv. Eulalijos vardo diena.
Klausėme klasikinės gitaros koncerto del Pi bažnyčioje. Gėrėme kavą prie pat Maria del Mar bažnyčios.
Valgėme paelją, gėrėme katalonišką baltą vyną tavernoje, kur po stiklinėmis grindimis guli vyno buteliai.
Atėjo laikas pajūriui. 2 dangoraižiai pajūryje yra olimpinis kaimelis. Prie jų didžiulė metalinė žuvis mena olimpiadą. Čia ir olimpinis fontanas, primirštas visų. Grindinyje olimpinių čempionų lentelės, tarp jų R.Ubarto pavardė. Maudžiausi jūroje beveik pačiame centre prie pat gelbėjimo posto. Tik įlindau į jūrą, balkone pasirodė gelbėtojas. Katalonai pareigingi.
Netoli jūros susiradau kapines, kurias lanko turistai. Rekomenduojama pamatyti 30 antkapių. Aš išsirinkau ir pamačiau įspūdingiausią- „Mirties bučinys” Poblenou kapinėse.
XIV amžiuje už miesto pastatytas „balto akmens” vienuolynas Pedralbes. Jį pastatė karalius, bet greit pasimirė. Jo žmona Elisenda da Montcada apsigyveno vienuolyne ir liko keliems dešimtmečiams. Pedralbes vienuolynas laikomas tipišku kataloniškos gotikos pavyzdžiu. Todėl ir mes jį aplankėme. Nors randasi tolokai nuo centro. Atvažiuoti patogu turistinio autobuso mėlynąja linija. Pastatų komplekse yra bažnyčia. Įrengtas muziejus. Išlikęs karalienės Elisendos sarkofagas, nes ji, nors ne vienuolė, bet ilgai čia gyveno. Vienuolyne yra gražus sodas. Pedralbes vienuolynas iki šiol yra garbinamas. Yra tradicija atnešti į vienuolyną 12 kiaušinių religinių švenčių proga. Juos neša netgi diplomatai ir netgi norint gero oro.
Palau Reial de Pedralbes yra turtuolio rūmai dideliame parke. Juose tarpukariu apsistodavo Ispanijos valdovas, kai lankydavosi Barselonoje. Parką garsino A.Gaudi 2 suoliukai, bet mes jų neradome. Parke yra tvenkinių, alėjų, bambuko giraičių. Bet man ši vieta mažiausiai patiko mieste.
Picasso susijęs su Barselona, nes į ją atvyko 14 metų amžiaus ir gyveno iki 20- ųjų gyvenimo metų. Picasso muziejus senamiestyje gotikiniuose rūmuose, skersgatvyje, bet už gotikos kvartalo ribos. Pakliuvome į jį nemokamai. Ten tai dvasiai palaima. Autoriaus daug kūrinių, rūmuose daug salių. Picasso kūriniuose dominuoja moterys ir Les Meninas serija pagal Velaskeso kūrybą.
Vieną saulėtą dieną aplankėme Parc de la Ciutadella. Čia randame gražų fontaną, dekoratyvią žaliąją gamtą. Žmonės čia poilsiauja gamtoje. Dominuoja reginyje Katalonijos parlamento rūmai. Šone yra 3 drakonų pilis- zoologijos muziejus. Bet mūsų nesudomino. Einam pažiūrėti pajūrio, jachtų, atsigerti kavos.
Tokia mano Barselona. Atvykau į man nematytą miestą. Pamačiau daug. Intensyviau keliauti būtų sudėtinga. Mažiau irgi neišeina. Nes žiema. Bet tokia kaip pas mus balandžio antra pusė.
Patarimai vykstantiems į Barseloną. Neužsisakyti viešbučio transporto parvežti iš aerouosto. Apgavo ne tik mus. Net naktį galima naktiniu miesto autobusu pasiekti Barselonos centrą. Sausas baltas vietinis vynas labai geras, brangesnis pasirodė prastesnis. Barselonoje yra daug ką pamatyti. Ne viską pamačiau, bet pakankamai. Prieš kelionę geriausia suplanuoti, ką būtina, ką gal būt, o ką iš neturėjimo ką veikti. Man didžiausias „priešas” Barselonoje buvo lietus, o lijo tik vieną dieną. Tiesa oro temperatūra dėl lietaus nepasikeitė, tik kojos sušlapo ir nebenorėjo eiti. Saugokitės kišenvagių, ypač Rambloje.
Kaip gerai nieko neveikti, dar puikiau paskui pailsėti ( Ispanų patarlė ). Linkiu gerai Barselonoje pailsėti.
pirmas 
79tieji 
ipvoisas