Taigi vietoj slidinėjimo kalnuose nutarėme pasidaryti egzotiškesnes atostogas. Lektuvo bilietus pirkome prieš 4 mėnesius. Iš anksto susiplanavome kelionės maršrutą.
Sausio 22d
Nusileidome Fes, užpildome imigracijos anketas ir mes jau Maroke. Dienos tikslas – traukiniu nusigauti iki Marakešo. Šalia oro uosto sutarėme su taksistu, kad nuveš iki traukinių stoties už 120MAD. Taksi paleido prie autobusų stoties, taigi teko peškom keliauti iki traukinių stoties. Tarukinio bilietas į Marakešą 195MAD (http://www.oncf.ma)
Apie 20h mes jau Marakeše. Apsistojome vietiniame riade netoli pagrindinės aikštės už 350MAD 4 žmonėm.
Sausio 23d.
Ryte atsikėlę keliavome į Marakešo oro uostą išsinuomoti automobilį. Iki oro uosto galima nukakti nr.19 autobusu arba taksi. Autobuso kaina vienam žmogui 30MAD.
Iš oro uosto keliavome prie pirmo lankytino objekto – krioklių Cascades D‘Ozoud. Šiek tiek pasivažinėję per kalnus mes jau D‘Ozoud. Iš karto pripuola vietiniai su nakvynės pasiūlymais arba palydėti iki krioklių. Aatsisakome tokių pasiūlymų ir keliaujame savarankiškai link krioklių. Vakarop pradėjus temti grįžome atgal prie automobilio, laimei nebesutikome įkyrių siūlytojų. Nakčiai apsistojome šalia auto aikštelės esančiame pensione. Kaina 400MAD su pusryčiais 4 žmonėm.
Sausio 24 d.
Atsikelus keliaujame link sekančio objekto Todra Gorge tarpeklio į Tinhir miestą. Nusprendėme nevažiuoti pro Marakešą, bet patrumpinant kelią važiuoti per kalnus link Quarzazate. Čia ir prasidėjo visos idomybės, kelias tai dingdavo tai vėl atsirasdavo. Kalnuose sutikome tik vieną vokiečių kemperį ir kelias vietinių mašinas. Kelias per kalnus šiek tiek užtruko, todėl nusprendėme nebevažiuoti į Quarzazate aplankyti senojo Ait Benhadu miesto, o keliauti tiesiai į Tinhir. Kelias nuo Quarzazate link Tinhir visai neblogas. Nemažai policijos patikros postų, bet pamatę užsieniečių veidus net nestabdydavo. Netoli Todros apsistojome sekančioje nakvynės vietoje http://www.palmeraiehouse.com, kurioje buvome ne pirmi Lietuviai svečiai. Savininkai labai malonūs, sutarėme sekančia dieną keliauti link tarpeklio peščiomis. Viešbutį Palmera House nesunku surasti, atvykstant keliu nuo Quarzazate, važiuojame tiesiai pagrindine gatve per Tinhir kol pagrindinė gatvė įsišakoja ir pasukame kairiau su nuorodo Todra. Pavaževus keletą km. pamatysite iškabą su hotelio pavadinimu.
Sausio 25d.
Papusryčiavus keliavome į Todra Gorges slėnį, pusė kelio truko per palmių slėnį šalia upės.
Mus lydėjo viešbušio savininko broils Jamal’is, kuris neblogai kalbėjo angliškai. Nuėjus pusę kelio, Jamal’is pasiūlė užsukti pas vietinius berberus pažiūrėti kaip audžiami kilimai ir norui esant isigyti. Sutikimas buvo labai šiltas, berberas pavaišino mėtų arbata papasakojo kaip audžiami kilimai ir atnešė keletą gaminių demonstracijai. Susidomejus vienu nedideliu kilimu, nuaustu iš kaktuso šilko siūlų, prasidėjo inirtingos dėrybos dėl kainos. Pradinė kaina buvo 900MAD galiausiai po sunkių dėrybų nupirkome už 400. Atsisveikinome ir keliavome link Todros. Pats tarpeklis kažko labai ypatingo nėra, tiesiog eina kelias tar uolių ir šalia teka upė.
Grįžę atgal nakvojame tam pačiam viešbutyje. Jamal’is paruošė skanų Tadžiną, kurį valgėme žvakių šviesoje.
Sausio 26d.
Tikslas – pasiekti Merzougą ir keliauti į dykumą kupranugariais. Viešbučio savininkas pasiūjo savo pusbriolio paslaugas ir iškart paskambiną į Merzougą Muhamedui. Duoda telefoną susitarti dėl kainos (http://www.dartafouyte.com/). Po netrumpo pokalbio sutariame dėl kainos ir išvykstame link dykumos. Kelias iš Tinhir į Merzougą visai neblogas. Po 3h mes jau kieme pas Muhamedą, kuris iškarto pasiųlo atsigerti mėtų arbatos. Pasakė, kad kupranugariai bus paruošti po poros valandų, davė raktą nuo kambario pailsėti ir daiktam susidėti. Apie 16h pajudame į dykumą, mus lydi viešbučio darbuotojas Ali. Kelionė į stovyklą dykomoje vyko apie 1,5h. Palydime saulę kopose ir einame atgal į stovyklą ragauti tadžino, kuri paruošė Ali. Vakarą praleidome tikrai puikiai lauke šalia laužo gerdami arbatą ir klausydami dainuojančio-grojančio Ali.
Sausio 27d
Naktį buvo gan vėsoka. Atsikėlę keliavome atgal ant kupranugarių link riado. Grįžus jau laukė skanūs pusryčiai. Paspusryčiavę atsisveikiname su riado šeimininku Muhamedu išvykstame link vandenyno. Laukia ilgas kelias iki Agadyro kur tikime susirasti nakvynę. Kelione automobiliu apie 750km. Agadyrą pasiekėme jau sutemus, norėjome surasti kokį pigų riadą, bet nepavyko. Gatvėje paklausus kur galima rasti pigų hostelį ar riadą, asakymas buvo : “Go to Marakesh”. Taigi Agadyras turistinis kurortas, ten nėra tokio šiukšlyno kaip Marakeše ar Fes. Naktį praleidome automobilyje, šalia viešbučio esančioje aikštelėje.
Sausio 28d.
5h ryte staiga pasigirsta beldimas į langą. Pradarius automobilio langą pasirodo vietinio hotelio apsauginis, kuris nemoka angliškai. Taigi nėjo susikalbėti, šiek tiek paklausę “paukščių kalbos” važaivome toliau. Nusprendėme keliauti į Legziros papludimį. Pakeliui apsiprekinome prekybos centre Agadyre. Prašvitus pasiekėme Legzirą. Įspudingas papludimys su uolomis. Pasidarom fotkių, pasirenkame kriauklių ir nusprendžiame apsistoti šalia papludimio esančiame taip vadinamame hotelyje. Šeimininkas Mustafa , kuris taip patvadovauja pirmame aukšte esančiam restoranėliui. Kainą už nakvynę tikrai juokinga tik 250MAD 4 žmonėm vienai nakčiai. Po piet prasisklaidžius debesim keliaujam į papludimį (apie 50m ). Šiek tiek pasideginam ir einam maudytis į banguotą jūrą. Bangos tikrai nemažos, bet ir srovė traukia kaip reikalas, net iš po kojų smėlį išplauna. Paipliauškinę grįžtam į hotelį, kur sutariamė su Mustafa dėl vakarienės, žuvies tadžinas 160MAD 4 žmonėm. Prisipažinsiu, skanesnės žuvies nesu valgęs. Žuvis pagaunama tą pačia dieną vietinių žvejų ir pristatoma į restoraną. Taip pat Mustafa pasiųlo išbandyti “šokolado”, pasiemame gabalėlį už 100MAD išbandymui. “Šokoladas” ten labai populiarus tiek vietinių tiek užsieniečių tarpe.
Sausio 29d
Papusryčiavę keliajma į Sidi Ifni. Pasikeičiam valiutos, apsiprekiname vieninteliame mieste esančiame alkoholio taške ir atgal į papludimį. Praleidžiame dar vieną puikią diena Legziroje. Vakarienei užsisakome aštunkojo tadžiną.
Sausio 30d.
Keliaujame atgal į Marakešą atiduoti automobilį. Važiuojame mokama autostrada Agadir-Marakeš, kaina 60MAD. Tikrai nepasigailėjome pasirinkę autostradą, nes šalia esantis kelias ganėtinai vingiuotas ir einantis per kalnų šlaitus šalia autostrados. Grįžę į Marakeša nusprendžiame dar apsiprekinti prekybos centre. Įėjus į alkoholio skyrių nustembame pamatę Bajorų degtinę. Taigi čiumpame butelaitį ir į oro uostą gražinti automobilį. Lieka dvi dienos iki skrydžio į Romą, todėl apsistojame tame pačiame riade netoli pagrindinės aikštės.
Sausio 31d.
Saulėtą rytą, keliaujame į turgų pirkti lauktuvių. Vėl puola į akis visokie juodukai su pasiūlymais. Tiesiog nekreipiame dėmesio į juos. Prekinantis turguje vėl vyksta intensyvios dėrybos dėl kiekvieno dirhamo. Kainas numušėme bent per pus. Laimingai apsiprekinę dar karta paragaujme šviežiai spaustu apelsinų sulčių ir keliajame ilsėtis.
Vasario 1d
Skrydis į Marakesh-Roma.
Reziume:
Praktiškai planas įgyvendintas 100%, aplankėme ką buvome suplanavę.
Bendros kelionės išlaidos su lėktuvo bilietais žmogui apie 2000lt.
Skrydis Vilnius-Bergamo-Fes, Marakesh-Roma-Vilnius 670lt.
Auto nuoma su pilnu draudimu (be jokių užstatų) apie 1400lt (Renault Fluence 2009 dyzelis)
Nuvažiavome apie 2200km, sudeginome100L kuro (1L kaina 8,3 MAD)
pirmas 
79tieji 
ipvoisas