—–BETA VERSIJA—–
Kėdainiai – Tūkstantmečio ąžuolynas – Buvusi raketų bazė – Beždžionių tiltas – Skinderiškių parkas – Lietuvos centras.
Mūsų kelionę pradėsime Kėdainiuose. Kėdainių miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, abipus Nevėžio, 51 km į šiaurę nuo Kauno. 1372 m. Kėdainiai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante.
1. Apsižvalgę po miestą keliaujame i Tūkstantmečio ąžuolyną. Keliaujame į rytus nuo Paparčių gatvės link Kanapinsko gatvės.
2. Pasukame dešinėn į Kanapinsko g.
3. Toliau važiuojame Rasos gatve.
4. Pasukite dešinėn į J. Basanavičiaus g.
5. Žiedinėje sankryžoje pasirinkite 3-ią išvažiavimą į kairę.
6. Žiedinėje sankryžoje pasirinkite 1-ąjį išvažiavimą link 1906 kelio.
7. Pasukame į kairę, tada į dešinę ir vėl į kairę.
8. Atvykome.
Ąžuolyno teritoriją projektuoja Kauno miškotvarkos institutas. Numatoma, kad tai bus ne tik didžiausias Lietuvos ąžuolynas, bet ir vieta įvairiems renginiams, čia ilgainiui bus įrengtas pažintinis takas. Ąžuolynas kuriamas ne plyname lauke, o buvusiame išdžiūvusiame, sunykusiame uosyne, kuris valomas išsaugant visus sveikus, vertingus medžius.
Pakvėpavus grynų oru ir pavaikščiojus po tūkstantmečio ąžuolyną galime keliauti prie sekančio objekto. Taigi patikrinę dviračių padangas keliaujame link buvusios raketų bazės.
1. Keliaujame i šiaurės vakarus
2. Pasukame i dešinę link 1906 kelio
3. Sukame i kairę link 1906 kelio
4. Vėl sukame į dešinę link 1906 kelio
5. Žiedinėje sankryžoje pasirinkite 3-iąjį išvažiavimą link 144 kelio.
6. Žiedinėje sankryžoje pasirinkite 3-ią išvažiavimą į J. Basanavičiaus g.
7. Tesiamia kelionę 229 keliu.
8. Pasukame į dešinę.
Atvykome į Sovietmečio laikų raketinės bazės zoną. Dabar bazė nebenaudojama ir apleista, tačiau tai yra gan įdomus objektas. Lankantis raketinėje bazėje privaloma laikytis atsargumo priemonių kadangi išlike pastatai prarade savo patvaruma ir gali kelti pavojų jūsų sveikatai.
Panagrinėja raketinės bazės labirintus galime keliauti link tolimesnio objekto. Tad sekantis kelionės tikslas smagusis beždžionių tiltas.
1. Keliaujame į pietus link 229 kelio.
2. Pasukame į dešinę į 229 kelia.
3. Toliau mums reikės pasukti į dešinę link Ariogalos g.
4. Keliaujame 2004 keliu.
Šis bezdžionių tiltas kabo virš Šušvės upės ir yra pritaikytas pėstiesiems. Tiltas lengvai siūbuoja todėl neišsigąskite.
Pasisupę ant tilto dar kartelį patikrinkite dviračių padangų kietumą ir keliaukime toliau.
Dabar mūsų tikslas nuvykti į Skinderiškių parką. Tai padarysime laikydamiesi šių nurodimų.
1. Važiuokite į šiaurės vakarus nuo 2004 kelio link 2030 kelio.
2. Pasukite kairėn, toliau 2004 keliu.
3. Sukame šiek tiek kairiau.
Parko įkūrėjas, puoselėtojas ir prižiūrėtojas – miškininkas Kęstutis Kaltenis. Būdamas jau garbaus amžiaus jis toliau sodina medžius, atmintinai žino, kas, kuriame didžiulio parko kampelyje auga.
Atvažiavus į parką reikia pasiruošti kelių valandų, o gal visos dienos pažintinei kelionei, nes šis žmogaus rankų ir išmonės kūrinys užima 100 ha plotą, į kurį įeina ir 30 ha Šušvės užtvankos vandenų. Tvenkinio vandenys su sausuma – pusiasaliais, salomis, įlankomis – glaudžiai susiję ir sudaro visumą, kurią papildo ir natūralūs Šušvės upės želdiniai.
—–BETA VERSIJA—–
pirmas 
79tieji 
ipvoisas