Tailandas: 24h Bankoke arba kaip mes Leopardą maitinom :)

Neatsimenu nė vienos dienos, kad būčiau nuobodžiavęs, išskyrus tuos niūrius rytus, kai kankindavo jaunatviškos pagirios arba liga. Nuo vaikystės, svajodavau keliauti. Dabar turiu tą galimybę. Prieš keliones, skaitausi užsienio forumus, planuoju – dėlioju viska taip, kad susiderintų su laiku ir mano pomėgiais. Vėliau stengiuosi dalintis informacija su kitais, tiek žodžiu, tiek rašydamas… Pilnai tikiu, kad žmonės gyvenantys toje šalyje apie kuria pasakoju, galėtų papasakoti daug geriau ir plačiau nei aš. Deja, iš jų pasakojimų nesulaukti, nebent tik kritikos. Kritika irgi variklis, tad visad norisi sugrįžti, padaryti geriau, aprašyti įdomiau…

Kadangi, Lietuviai tikrai keliaujanti tauta, ir tikrai esu kelis kartus nustebęs, kai tolimoje šalyje sutikau lietuvius (tiek Indijoje, tiek Tailande, net Meksikoje lietuvaitės užkalbino.. J). Tad šį pasakojimą skiriu keliautojams, turintiems pora ,,tranzitinių” dienų Tailande. Ką veikti Tajų žemėje yra ne vienas pasakojimas, – kelis parašiau aš pats, šis šiek tiek kitoks, nes turime tik 24 valandas.

Nuo pat ankstyvo ryto važiuojame tuk tuk’u ( tikriausia jau ir Lietuvoje žinoma transporto priemonė, po M.Starkaus kelionių tuk tuk Indija ar kaip ten), – nenuklysiu, – taigi : ankstyvas rytas, tuk tuk’as, sėdime ir stebimės, kaip vairuotojas aplenkinėja miesto kamščius, tikslas Khaosan road (Khaosan kelias). Čia, mane galite vadinti jau vietiniu, mat lankausi, beje 50tą kartą… Iš Khaosan užsisakome turą į Kanchanaburį, o iš ten keliausime į ,,Tigrų šventyklą”. Kelionės kaina, vos 35 litai. Už įėjimą, teks pakloti dar 45litus, o norint praleisti daugiau laiko su tigrais dar 80lt. Na o, planas išleisti tik šimta J … Kelionė ilga: į vieną pusę dvi valandos kelio..

Pirma stotelė, turime pakeisti mikro autobusiuką, kuris atvažiuos dar su keletą turistų ir taip bus ,,suklijuota” didesnė grupė. Turime pusvalanduką, lauke karšta, visgi nutariame nesėdėti atšaldytame autobuse ir apsižvalgyti…Čia ir suvenyrai, ir vietinis medus, ir kiti skanėstai. Pakelėje mano žvilgsnį patraukia, keistas garsas. Priėjus arčiau – pamatau mažą leopardą. Žmonės gan malonūs ir jie renka aukas vietiniam zoologijos sodui, tad nesvarbu kiek paaukosi, gali pasifotografuoti ir net pamaitinti mažą katinuką ( na nevisai jis mažas J

). Nežinau ar tie pinigėliai tikrai tam zoo sodui skirti, bet leopardas gyvas, ir nori žaisti – kandžiojasi, tapšnoja letenomis.

Jam vos 7 mėnesiai, tad tikrai turiningai ir linksmai praleidžiame pirmąją kelionės dalį.

Atvažiavus į šventyklą, tigrais nekvepia, – labiau srutomis ir mėšlu. Kaimo kvapas plius deginantis karštis – nėra tobulas derinys

. Susimokame už įėjimą, ir atsiduriame didžiuliame užtvare, čia ,,laisvėje” vaikštinėja: buivolai

, stirnos

, elniai

, šernai ir kitokia fauna.. Grupelė turistų puola fotografuoti paršiukus

, mat tie kriuksi aplinkui, knisasi ir ieško maisto. Gal Amerikoje, kokiam new yorke, tokių ir nepamatysi, tačiau, kai močiutės bulves žvėrys knisdavo, manęs jie nei kiek netraukia… Tęsiame kelia iki tigrų. Prieiname tvorą, kur stovi dvi skirtingos eilės: nemokamos nuotraukos ( turi patikėti fotoaparatą vietiniam, ir jis tave fotografuos, po vieną nuotrauką prie kiekvieno tigro, kitas tuo tarpu tave vedžios už rankutės, nuo tigro prie tigro

). Antra eile susimokėjusiems papildomai, čia irgi tave vedžios, tik čia jau galima grupinės fotografijos, plius daugiau nuotraukų, bei iš skirtingų kampų. Mes pasirenkame pirmąją eilę. Priėjus prie tigro, pasijuntu gan keistai, jie visi kažkokie mieguisti, – vos kruta

. Mergaite paduoda man tigro uodegą, ir sako : ,,Laikyk va šitaip, bus gera nuotrauka”. Na, bet juk jei katei už uodegos paimi, tai dažniausiai gauni kirtį. Na bent jau mano katinas, gyvenantis Rygoje, taip man atsidėkoja. O čia, nė menkiausios reakcijos, na gal nebent tigras šiek tiek pasiraižo, bet nieko daugiau… ,,Ar jiems ko primaitinta ?” – paklausiu, gidės. ,,Ne, ne – jie tiesiog mieguisti dieną”. Gal ir patikėčiau,jei nebūčiau sutikęs to gyvybingo leopardo. O gal, leopardai gyvybingi, o tigrai ne ? – Na, mano nuomone, visgi tie kažko primaitinti..

Tigrų lankymo laikas – labai ribotas, tik pora valandų, vėliau šventykla užsidaro… Tiesa, mes visgi pamatome gyvų tigrų, bet šie bėgioja rezervuare..

Vėliau į autobusiuką, ir atgal į Khaosan. Ten masažas, vos už 8 litus ir kelionė į oro uostą, kitam skrydžiui, bei kitam pasakojimui.