Lenkija: Zakopanė, 2012m. vasara

Sveiki. Gal jau per vėlai, tačiau noriu pasidalinti patirtimi apie kelionę į Zakopanę.

1 diena
Kelionę pradėjome išvažiuodami iš Panevėžio apie 6 valandą ryte. Varšuvos kamštyje pabuvojome pusvalandį. Dar kokį pusvalandį praradome, kai patekome į eilę prie remontuojamo kelio. Ten eilė pradėjo judėti tik tada, kai automobiliai apsisukinėjo ir nuvažiavo aplinkiniu keliuku, mes juos nusekėme 🙂 Vakare pradėjo labai smarkiai lyti, kad net kelio nesimatė, todėl apsistojome Krokuvoje. Vakare apžiūrėjome miestą.

2 diena
Antradienio rytą aplankėme Vavelio kalvą ir Turgaus aikštę.

Teigiama, jog tai didžiausia miesto aikštė Europoje. Joje galima nusipirkti suvenyrų ir pasigrožėti nuostabiomis karietomis.

Pasidžiaugę karaliais, pajudėjome link kalnų. Zakopanė mus pasitiko su eile automobilių, o žmonės su siūlymais nuomoti butus. Patarimas: nepatingėkite pasirinkti. Mes 4 vietoje radome apartamentus su balkonu, priešais lovą esančiu vaizdu į kalną, virtuvėle, wifi ir už pakankamai žemą kainą 50zlt.

Vakare susipažinome su miesteliu ir paragavome jų sūrių, verta 😀

3 diena
Šalia turgaus ir atrakcijonų parko pasikėlėme į Gabalowkos viršūnę su keltu.

Suaugusiems į vieną pusę kainavo 12zlt, o vaikams 10zlt. Pakilę nesupratome kur esame, nes pamatėme gausybę žmonių ir TURGŲ.

Ten vaikų rojus, o tėvų piniginių siaubas. Poniai, karietos, kartingai, karstyklės medžiuose (bent 3), saldumynai, cypsintys pliušiniai šuniukai ir dar daug ko. Paėję toliau, radome truputį gamtos.

Kalnas neaukštas, lengvas pasivaikščiojimas su gražiu vaizdu ir turgumi. Taip pat ten yra vasaros rogučių trasa. Galima nusipirkti bilietus kartui, 2, 5 ir daugiau. Mes apsirikome, nes nežinojome, kad mus vėl užkels į viršų, tai teko lipti į apačią nuo viršaus. Į apačią lipti lengviau ir gražiau.

Mums takelis buvo drėgnas, tai buvo slidoka, tačiau medžių šaknys padėjo 😀 Buvo ir vietelė atsipūtimui su gražia panorama, tačiau daugiau ir nereikėjo.

Apačioje turgus irgi laukė mūsų, jis dirba iki vakaro ir ten rasite ne tik maisto, bet ir avalynės bei kailinių (vasarą :D).

4 diena
Ketvirtadienį paskyrėme Kasprowy Wierch viršukalnei. Nuvažiavome iki parkingo, nes buvo užtvertas kelias iki keltuvų. Tada teko eiti 2 km, tačiau galima važiuoti su mikroautobusais arba karietomis iki keltuvų. Mus pasitiko tūkstantinė eilė. Pastovėję gal pusvalandį ir supratę, kad be 4 valandų bilietų mes nenusipirksime, mes su mikriuku nuvažiavome iki parkingo. Ten susimokėję, pajudėjome link Morskie Oko – didžiausio ežero Tatrų kalnuose. Mus pasitiko dar vienas parkingo prižiūrėtojas ir pasakė, kad toliau važiuoti negalima ir iki ežero yra 11 km kelio. Čia taip pat mikroautobusai siūlė savo paslaugą 2 kilometrams. Kainuoja maždaug 2 zlt žmogui. Prie NP įėjimo taip pat reikia susimokėti. Tada nusidriekia eilė prie karietų, nes jos veža 7 km į viršų. Pėsčiųjų tako atskiro nėra, tai visi draugiškai pasitraukia važiuojant arkliukams ir toliau eina. Maždaug po 5 km yra truputį statesnis, bet trumpesnis akmenuotas takelis. Jo yra pakankamai nedaug. Pakeliui yra tualetai ir po 7 km yra kavinė su maistu ir gėrimais 😀 Ten išlaipina arkliukai. Likę 2 km nėra jau tokie sunkūs (gal net mažiau). Kai pasieki tikslą, pamatai daugybę žmonių. Kavinėje vietos nėra. Nuotraukos pasidaryti be žmonių neįmanoma.

Ežeras gražus, aplink jį eina tik keli „nepavargėliai” 😀 Po 2 km arkliukai gali nuvežti į apačią, bet eilėje reikia laukti maždaug pusvalandį. Kas nėra labai pavargę, greičiau nulipa nei kiti parvažiuoja. Po sunkios dienos nusprendėme praleisti vakarą centrinės gatvės kavinėje. Vakare ten susirenka įvairiausi artistai, piešia, groja ir burbulus pučia.

5 diena
Anksti ryte tėtis atsikėlė, kad nereiktų laukti didžiulėje eilėje. Nupirko bilietus į Kasprowy Wierch viršukalnę su keltu. Pasiimė mus ir visi nužingsniavome tiesiai prie keltuvų. Ten mums lenkiškai pasakė, kad reikėjo iškarto keltis ir mūsų neleido apsauginis. Tačiau po 10 minučių ginčų (jie lenkiškai, mes rusiškai), kitas apsauginis liepė anam padėti užsieniečiams. Mums teko dar sumokėti pinigų ir mus praleido. Bilietai suaugusiems į viršų ir į apačią kainuoja 49zlt, o vaikams 39zlt, į vieną pusę suaugusiems-39zlt, vaikams-34zlt. Keltuvas gali pakelti apie 120 žmonių, o jie leidžia po 60, todėl nekeista kodėl tokia eilė. Kas turi bilietą į abi puses, tas turi 2 valandas pasivaikščiojimui. Nors saulė švietė ir apačioje buvo karšta, bet kalnų vėjas šaltai pučia. Tad neapsigaukit ir turėkit šiltesnių rūbų. Iš šitų 3 vaizdų, šis buvo nuostabiausias.

Viršūnėje ganosi laukiniai kalnų ožiukai, ežerai 5 ar 6 tokie.

Visą Zakopanę galite pamatyti ir visus debesėlius galite suskaičiuoti. Ten pasijautėme kaip tikruose kalnuose. Pailsėję nuo šurmulio, vėl į jį nusileidome. Ten užjautėme eilėje stovinčius žmones ir pajudėjome link automobilio. Išsikraustėme iš apartamentų, parašėme atsiminimą ir pajudėjome link Veličkos druskų kasyklų. Ten ekskursijos anglų kalba vyksta kas 30 min, o kitomis kalbomis 2 kartus per dieną. Tačiau nenusiminkite, jei pasirinkote ne taip gerai suprantamą kalbą, tą patį gido tekstą galite rasti šiame tinklalapyje 😀 Tai apie kasyklas pasakysiu tik tiek, kad verta jas pamatyti ir pavažinėti senoviniu liftu. ;D

Šiuo pasakojimu – patirtimi norėjau pasidalinti tik todėl, kad nekartotumėte tų pačių klaidų. Jei mėgstate aktyvesnį laisvalaikį, būtinai skirkite dieną Kasprowy Wierch

viršukalnei ir kopkite į ją

(mes sužinojome, kad galima, kai nusileidome :D)

. Nesitikėkite, kad Lenkijos kalnuose pailsėsite nuo šurmulio 😀 Venkite penktadienių ir sekmadienių. Ir nepykit ant manęs dėl nekonkretumo, nes labai šauniu pasakojimu yra pasidalinusi šio tinklalapio lankytoja, taip pat ačiū jai :)))