Italija: Praktiški patarimai keliaujantiems į Sardiniją

Perskaičiau visus šioje svetainėje esančius pasakojimus apie Sardiniją. Gražių žodžių apie šią salą jau daug parašyta, tad aš apsiribosiu praktiškais patarimais apie lankytinas vietas, nakvynę, restoranus.
Taigi pirmiausia kelionė. Mes važiavome savo mašina iš Vokietijos ir kėlėmės Moby Lines keltu iš Livorno. Visiems patarčiau keltis naktį, taip galima „sutaupyti” vieną nakvynę viešbutyje. Grįžtant atgal gavome iš Moby Lines pranešimą, kad keltas atgal plauks ne iš Porto Torres kaip kad buvome susiplanavę, bet iš Olbijos (Olbia). Keletas sutiktų turistų taip pat minėjo apie pakeistus ar panaikintus keltų reisus, tad matyt tai nėra retas atvejis. Už pakeistą maršrutą Moby Lines mums pasiūlė 20 procentų nuolaidą kitam bilietų užsakymui. Kadangi šiais metais nebeplanuojame niekur plaukti, pasiūlymo atsisakėme ir po pasikeitimo keletu laiškų su Moby Lines darbuotoja gavome pasiūlymą kelte pasimti kuponą nemokamai vakarienei kelto savitarnos restorane. Tikrai apsimokėjo, nors maistas kelte gana prastas ir brangus.
Mūsų maršrutas Sardinijoje buvo Olbia – Orosei – Bari Sardo (Tortoli) – Pula (Cagliari) – Putzu Idu (Oristano) – Alghero – Sassari – Olbia.
Olbia po Livorno buvo atgaiva mūsų sielai, nors ten iš viso praleidome tik keletą valandų. Pusryčiai pagrindinėje aikštėje ankstyvą rytą – tobula!!!
Iš Olbijos patraukėme link Orosei, netoli esančiame kaimelyje Galtelli’ buvome užsisakę kambarį Agriturismo Don Ballore: www.agriturismodonballore.it. Agriturismo – tai kaimo turizmo sodyba, nuo paprastų kambarėlių iki prabangių vilų. Don Ballore trivietis kambarys su itališkais pusryčiais (kava, balta duona, naminė apelsinų uogienė, vaisiai) kainavo 74 eurus nakčiai. Švaru, jauku, iki jūros Marina di Orosei apie 10 km.

Orosei atradome puikų restoraną. Ristorante Pizzeria Sa Marina, Via del Mare 9. Būtinai pabandykite sardiškų koldūnų gulurgiones ir desertui užsisakykite formaggi misti – sūrių rinkinį. Šviežias tepamas ožkų sūris (formaggio fresco) – dieviškas.
Važiuojant iš Orosei į Bari Sardo pamatėm širdžiai mielą vaizdelį.

Bari Sardo – mažas, negražus miestelis. Bet netoli paplūdimio Torre di Bari esančio viešbučio Domus de Janas sul Mare restorane galima puikiai pavakarieniauti, puiki pizza Margherita ir žuvies patiekalai. Buvome maloniai nustebinti maisto kokybe. Netoli Bari Sardo esantis didesnis miestelis Tortoli dieną pasirodė pilnas gyvybės, o vakare tapo apmirusiu su vienišais praeiviais. Bet pagrindinėje gatvėje radome Benetton išparduotuvę su 70 procentų nuolaida visoms prekėms. Jei važiuosite pro šalį, vien dėl to verta užsukti.
Iš ten patraukėm toliau į pietus, į sostinę. Cagliari – tikras itališkas miestas su didelėmis aikštėmis, gausybe lauko kavinių ir restoranų.

Bevaikščiodami užklausėme praeivio, kur galėtumėme skaniai papietauti. Jis pasiūlė mums barą, esantį nedidelėje aikštėje, kur Via Lodovico Baylle beveik atsiremia į Via Giuseppe Manno. Baro pavadinimo nebeatsimenu, bet žemėlapyje lengvai radau, nes tik vienas jis ten tėra. Tai senas baras, siūlantis pietų meniu, kurių kaina 10-12 eurų. Galima rinktis tarp primo ir secondo (makaronų ar mėsos patiekalo) su salotomis, taip pat gausite gėrimą (gaivųjį ar alų) bei kavą. Pietavome du kartus, labai skanu.

Cagliari nakvynės neieškojome, apsistojome netoliese esančioje Puloje. Pula – tipiškas itališkas miestelis su piazza, kurios taip pasigedome kitose Sardinijos vietovėse. Juk būtent piazzoje vakare verda gyvenimas. Tėvai ramiai gurkšnoja aperityvą ar vakarieniauja, o vaikams laisvė lakstyti, bendrauti su vietiniais ir turistų vaikais. Mums labai patiko. Susiradome švarų, tvarkingą B&B Villa Alberta: www.villa-alberta.com. Už dviejų kambarių numerį su pusryčiais (kava, duona, uogienė, dešra, sūris, jogurtas, vaisiai iš nuosavo sodo) mokėjome 85 eurus. Vietoj planuotų dviejų dienų pasilikome Puloje net keturias. Paplūdimys Puloje paprastas, bet tinkamas vaikams, prie kranto jūra negili.

Iš Pulos nutarėme važiuoti į vakarinėje pakrantėje esantį Sinis pusiasalį. Jame radome gražiausią Sardinijos paplūdimį – Punta is Arutas. Paplūdimio smėlis, jei jį taip galima pavadinti, susideda iš mažų baltų grūdelių, atrodančių kaip ryžiai. Dėl to ir vanduo atrodo nepaprastai skaidrus, o šviečiant saulei net akis gelia nuo neįprasto baltumo.

Taip pat čia, netoli Putzu Idu, radome labai gražų Agriturismo Villa Degli Ulivi: www.agriturismovilladegliulivi.it. Svečiams skirti trys nameliai, iš viso šeši numeriai. Mokėjome 94 eurus už trivietį kambarį. Pusryčiauja visi kartu pagrindiniame name už ilgo stalo. Galima pasilikti ir vakarienei, tai primygtinai visiems rekomenduoju!!! Už 15 eurų žmogui gausite 4 užkandžius, primo, secondo, desertą, vyno kiek telpa ir dar digestivo, šeimos galvos gaminto likerio mirto, o kas nori – stikliuką grapos. Pilvai plyš, bet suprasite, kad niekur kitur Sardinijoje taip gerai nevalgėte kaip pas Nonna – močiutę.
Toliau keliavome į Alghero ir labai nusivylėme… Bet galiu rekomenduoti viešbutį Hotel La Margherita, esantį prie pat centro storico, nedidelio Alghero senamiescio: www.hotellamargherita.it/v2. Puiki alternatyva šalia Lido esantiems viešbučiams. Iš ant stogo esančios terasos, kurioje vasarą pusryčiaujama, atsiveria gražus vaizdas į jūrą. Sutiktos olandės susižavėjusios pasakojo apie netoli Alghero esantį B&B Rosso di Sera: www.bbrossodisera.it. Mes ten nepatekome, buvo viskas užimta, bet pagal jų pasakojimą – geriau būti negali.
Su mažais vaikais patarčiau nuvažiuoti į šiauriau Alghero esantį paplūdimį Spiaggia Mugoni. Negilus vanduo, vaikai gali turkštis iki soties be jokio didesnio pavojaus.
Važiuojant atgal i Olbia užsukome į Sassari ir supratome, kad geriau jau vietoj Alghero dvi dienas būtumėm praleidę čia. Na bet juk dar būtinai sugrįšime.