Sekmadienio popietė. Paskutinės balandžio dienos palepino Prahą rekordiniais karščiais, tad kepinami saulutės savo savaitgalinę išvyką vis atidėliojome, kantriai laukdami kol nors kiek atvės.
Šį kartą, kelionė netolima, nepilni 20 kilometrų ir netoli Prahos įsikūręs, bet dėl kažkokių nepaaiškinąmų priežąsčių mūsų neaplankytas Pruhonice dvaras bei parkas.
Iš pirmo žvilgsnio šis pavadinimas kažkaip nepatraukia, o ir informacijos per daug apie jį kaip savaitgalio išvykoms skirtą vietą čekai per daug neskleidžia – gal kad per daug turistų neprisirinktų ir vietiniams duotų laisvę vaikštinėti parko takeliais. Net nežinau, bet kuriuo atveju, ši vieta nežinia kodėl tikrai nėra įtrauktą į Prahos apylinkių lankytinų objektų dešimtuką, o tikrai gaila.
Taigi pasiklausinėjus kolegų, kur galima trumpam nuvykti ir panaršius googlą ar čekų pamėgtą seznam.cz, pagaliau apsistojau ties Pruhonice parku. Pasiplanavau kelią bei laiką, beliko susipakuot sumuštinukus bei save ir traukti į kelią.
Taip karštą balandžio sekmadienį (buvo gerokai per 30 laipsnių) patraukėme savo kelionės tikslo link. Pernelyg neskubėdami, o ir nenorėdami dėl tokio niekniekio pirkti Čekijos kelių vinjetės patraukėmė nemokamais keliais per Uhrinevec kur galiausiai pasukome link Pruhonice. Kelias netolimas, nuo Prahos centro nepilni 25 km, tad kelionė tikrai neprailgsta ir mes jau vietoje. Prieš akis nedidelis miestukas Prahos pašonėje, parkavimo aikštelė bei iš už tvoros boluojantys pilies bokšteliai. Vaizdas nuteikia pozytyviai, tačiau parkavimo aikštelė nuvilia – malamės po nedidelę teritoriją gal 15 min. kol randame laisvą vietą savo mašinukui. Įvykdžius užduotį traukiame link bilietų kasų, o iš ten apsiginklavę bilietais traukiame per vartus apžiūrinėti parko.
Pruhonice parkas buvo įkurtas 1885 metais grafo Arnošto Emanuel Silva-Tarouca, kuris visą savo gyvenimą kūrė šį parką remdamasis savo vizija bei kraštovaizdžio formavimo žiniomis. Parkas buvo formuojamas laikotarpiu kuomet angliško stiliaus kraštovaizdžio formavimas jau buvo pasiekęs savo zenitą ir tuo laikotarpiu dauguma Europos parkų buvo praturtinami egzotiniais augalais iš kitų šalių. Šiam parkui būdingas į akis nekrentantis planavimas – medžių bei krūmų grupeles keičia atviros laukymės, tvenkinukai bei upelio versmės kartkartėmis nevedančiomis niekur. Centrine parko ašimi galima pavadinti Botič versmę, kuri vingiuoja viso parko teritorija. Įvairių augalų bei medžių kombinavimas atskleidžia sumanytojo kraštovaizdžio formavimo žinias – sumaniai suderintos spalvos, žydėjimo laikotarpiai – šis parkas traukia akį tiek pavasarį, tiek vasarą, tiek ir rudenėjant ar žiemos metu. Dėka to, kad griežtos geometrinės formos niekur nebuvo naudojamos, parkas atrodo itin natūraliai ir yra pripažįstamas kaip vienas geriausių kraštovaizdžio formavimo pavyzdžių visoje Europoje. Šio parko reikšmė buvo pripažinta ne tik valstybės mastu, bet ir įtraukiant jį į UNESCO pasaulio pavaldo sąrašą.
Be savo augalų (1300 rūšių bei didžiausios rododendrų bei azalijų kolekcijos) parkas yra garsus ir jame įsikūrusiu botanikos sodu, neorenesanso stiliaus rūmais, romaninio stiliaus Mergelės Marijos bažnytėle (statyta 1187 m.). O kas itin stebina atvykusius yra puikiai pritaikytas tiek ilgiems, tiek trumpiems pasivaikščiojimams – 250 ha teritoriją vagoja bene 40 km pėsčiųjų takų ir atvykstantiems yra siūlomi žemėlapiai su įvairiomis nuo 2,5 iki 10 km ilgio trąsomis.
I. Trasa. Trumpasis maršrutas, trukmė – 1,5-2 val., maršruto ilgis – 2,5 km.
Trasa veda nuo pilies kiemo, palei papilio tvenkinį, Alpių augalų ekspoziciją, apžvalginę aikštelę (esančią priešais pilį). Šis maršrutas itin rekomenduojamas rododendrų žydėjimo metu, kadangi dauguma sodinių yra išsidėstę palei šį maršrutą.
Papildomi šalutiniai objektai:
– Pavasarį (gegužės-birželio mėn.) – Chotobuz botanikos sodas
– Visus metus – Gloriet bokšto apžvalgos aikštelė.
II. Trasa. Pagrindinis maršrutas, trukmė – 3-4 val., maršruto ilgis – 5 km.
II-oji trasa apima ne tik pagrindinius I-osios trasos objektus, bet ir įžengia į kadaise medžioklei skirto parko dalį.
Papildomi šalutiniai objektai:
– Visus metus – Gloriet bokšto apžvalgos aikštelė.
– Jerabek upelio versmės bei romantiškas Dobřejovický upelio slėnis.
III. Trasa. Pagrindinis maršrutas, trukmė – 5-6 val., maršruto ilgis – 10 km. Ši trasa apima faktiškai visą parko teritoriją, įtraukdama ir atokiausius parko kampelius.
Pagrindinė informacija, norintiems apsilankyti:
Darbo laikas:
Sausis – Vasaris 8.00 – 17.00
Kovas 7.00 – 18.00
Balandis 7.00 – 19.00
Gegužė – Rugsėjis 7.00 – 20.00
Spalis 7.00 – 19.00
Lapkritis – Gruodis 8.00 – 17.00
Bilietų kainos:
Suaugusiems 50,- CZK
Vaikai 6-15 metų, studentai, pensininkai virš 65 metų 25,- CZK
Vaikai iki 6 metų, neįgalieji + lydintis asmuo nemokamai
Šeimyninis bilietas (2 suaugusieji + 2 vaikai) 100,- CZK
Šunims 10,- CZK
Kaip atvykti:
Viešuoju transportu iš Prahos. Autobusai Nr. 363 ir 385 vykstantys nuo metro linijos C stotelės OPATOV. Važiuoti iki stotelės PRUHONICE (apytiksliai 10-15 min.).
Naudingos nuorodos:
Pruhonice parko oficialioji svetaine – http://www.parkpruhonice.cz
Prahos viešojo transporto sistema – www.dpp.cz (maršrutai, grafikai, kainos)
pirmas 
79tieji 
ipvoisas
O man tos ponios Tuso ar Tiuso muziejus nepatiko. Du kartus išvengiau ir nenuėjau, trečią, tarsi tas žydas dėl kompanijos, nuėjau. Manyčiau, kad tai reginiai masovkėms, itin prasto skonio regykla. Buvau panašaus charakterio „plasmasinėse džiunglėse” JAV. Tačiau mes prie tokių reginių vis labiau pratinami, pradedant maksimomis ir akropoliais… Mums tuojau patiks ir šnicelis papuoštas kokia nors dirbtine rože. Ar nieko, kad aš čia taip burnoju?
Na, o tų skulptūrų darymo technologija iš tiesų yra labai įdomi, rodė gana ilgą filmą per televiziją. Su malonumu pasižiūrėjau.
Nieko, nieko 🙂 Būtent kažko tokio kaip pats apibūdinai aš ir laukiau, gal dėl to ir savotiškai patiko, nes tikėjausi blogesnio, bet antrą kartą tai neičiau. Ir nesupratau pagal kokius kriterijus jie jas daro? Nustebau, kodėl Putinas, o ne pavyzdžiui Gorbačiovas? Nebent į kompaniją šalia stovėjusiam Huseinui 🙂 Nors tuos anglus kartais suprasti tikrai sunku, pavyzdžiui kodėl vos ne prie minusinės temperatūros kas trisdešimtas anglas vaikšto su šortais arba marškinėliais trumpomis rankovėmis, nes mums tai net šalta buvo į juos žiūrėti.
O šiaip tai šitas muziejus arba labai nepatinka arba labai sužavi, todėl reikėjo pačiai išbandyti. Be to juk galima į tai pažiūrėti įvairiu ,,kampu”…
Trumpai, bet gerai. Ir maksimaliai.
Ir nematau čia baisiai daug blogo oro :), vis tiek pavasario įkvėpėt į plaučius.
Angliškos virtuvės ypatumais ir saviškį gundau, gi nėra čia jau tokio blogio, ne kasdien gi tokį maistą valgysi :)))))
O svarbiausia, kad informacijos kalnas būsimiems lankytojams.
linosa,
sistemos ir aš nežinau, kažkas kalbėjo, gad su gyvaisiais susisiekia muziejaus vadyba ir prašo leidimo.
Nors ten visi vaškiniai, aš vis vien negaliu pakęsti , kad kažkokia besmegenė kvėša maivosi įsikibusi į Margaret Tečer parankę ir, tarsi su sena bičiulia, paveiksluojasi. Manau, kad gyva Tečer tokių „prietelkų” per patrankos šūvį prie savęs nebūtų prisileidusi.
Mane ten nemaloniausiai veikia tas maivymasis prie kažkada buvusių ar esamų žymių žmonių.
Jei neklystu , parašyta vaikams nuo 12 metų.
Čia , aišku, ne į temą, bet pas juos daug kas apie tuos metus sukasi – ir iš pamokų tėvai turi parsivesti iki 12 m., nors mokykla ir per langą matosi, o po to tokį ,,lepūnėlį” staiga paleidžia ir stebisi, kodėl daugiausia paauglių – mamų pas juos Europoje…
Aš tai tame muziejuje lyg stebėjau viską iš šono, kas irgi ne mažesnė atrakcija, vertinau ar patiktų mano vaikams, nes aš juos vis kur nors pastūmėju keliauti, į tas skulptūras žiūrėjau kaip į žmogaus darbo kūrinį – vieni tikrai žavūs, kiti mažiau nusisekę, o nusifotografavau tik 2 kartus, kad ,,atsižymėti”, nes nemėgstu aš pozuoti, o jaunimas tai be kompleksų ten ir bučiuoja juos ir tik kad ant rankų jiems nelipa, nes sulaužytų 🙂
O tau, Aušra, keliaujant visur kartu su dukra, tikrai reiktų aplankyti Londoną, nes vaikams ten rojus – tiek muziejų pritaikytų vaikams ir dar nemokamų tikrai nėra niekur.
daug naudingų nuorodų, apetitnas fishendchips..ačiū
Nuotraukos tikrai gražios. Labai norėčiau aplankyti Londoną ir paragauti taip skaniai atrodančių Fish and Chips. 🙂 Gerai, kad dabar jau yra skrydis kaunas londonas, tai labai patogu, nes važiuoti niekur nereikia.