Šiemet pavyko įgyvendinti seną svajonę, pamatyti daug gražių gėlių ir gražiausioje vietoje Europoje. Pačiu gražiausiu momentu. Antra pusė šį kartą neprieštaravo ir dar labiau svajojo. Išstudijavau Linosos ir Fellowtraveller straipsnius ta tema ir į kelią, informacija labai padėjo. Aš čia nerašau, kada atsikėliau, nes miego aplamai trūko. Neminėsiu, kurią dieną, kur buvau. Mano tikslas buvo kuo daugiau pamatyti ir sužinoti, praplėsti akiratį.
Čia nėra nieko paslėpto- ši šalis yra didėjanti savo plotu ir gyventojų skaičiumi. Gyventojų skaičiaus augimu gali pasigirti dažna šalis Afrikoje. O plotas- paprastai yra konstanta. Tuo labiau Europoje. Karai baigėsi (duok Dieve!), todėl be užkariavimų plotas nesikeičia. Yra stebuklinga Europoje šalis, kuri didėja. Man pavyko ją pamatyti. Ir dar pačiu gražiausiu metu. Kai šalis pražysta tulpėmis, hiacintais, narcizais. Buvau ten gražiausią to meto dieną, kai iš visos senutės Europos suplūsta turistai pamatyti gėlių parado. Jūs tikrai atspėjote- tai Nyderlandai. Tiesa jie pas mus vadinami neteisingai Olandija. Nes yra pietinė ir šiaurinė Olandijos provincijos, o visa šalis – Nyderlandai. Ta šalis tikrai užbūrė ir nustebino. Nes važiuojant žeme įgrista Lenkijos nesibaigiantys kelių remontai, Vokietijoje net per didelė tvarka ir automobilių kamščiai. Nyderlanduose apie pusė šalies paviršiaus yra žemiau jūros lygio. Tvarka ne pedantiška, bet yra. O demokratija, laisvė, tolerancija čia visur. Pragyvenimo lygis aukštas. Nyderlandai turi 2 sostines. Amsterdamas oficiali sostinė. O Haga- faktinė, nes joje reziduoja karalienė ir parlamentas. Amsterdamas yra didžiausias miestas. Nyderlanduose yra labai didelis gyventojų tankumas. Šalis trečdaliu mažesnė už Lietuvą, o gyventojų – 17 milijonų. Amsterdamas, Haga, Utrechtas ir Roterdamas sudaro aglomeraciją- Ranštadas. Valstybė plotu didėja, iš Šiaurės jūros atkovodama sausumos plotus. Darbas titaniškas. Statomos dambos, užtveriama jūros dalis, vanduo nusenka ir tampa gėlas. Formuojami polderiai. Dažnas vaizdas ten: palei kelią kanalas, už jo ryškiai žalia pieva. Statmenai į kanalą ateina siauresni ir platesni kanalai. Tarp jų- polderiai, atkovota žemė. Juose taikiai gyvena avys ir antys, karvės ir gulbės. Žinduolių ir paukščių įvairovė gana didelė. Svarbiausia, jog nėra jokių tvorų, kanalai yra kartu ir riba. Ten, kur atkovotoje žemėje statomi pastatai ir miestai, kalami mediniai poliai. Ant jų pastatytas Amsterdamas. Kai kur einant jaučiamas žemės siūbavimas. Klimatas jūrinis, šiltos žiemos, dažnai be sniego, jei neaplanko Sibiro anticiklonas. Vasaros nekarštos. Šiaurės jūra čia pat. Vyrauja pietvakarių vėjai. Lietus mėgsta aplankyti dažnai, per dieną 1-3 kartus. Ir greitai, neįspėjęs. Olandų lietumi nenustebinsi, jie visada turi skėčius ir apsiaustus. O kanalai visada pasiruošę priimti lietų. Valstybė sudaryta iš 12 provincijų. Teko pabuvoti tik keliose jų. Buvau abiejose Olandijose, Šiaurės Brabante, pervažiavau Utrechtą, Geelderlendą ir Overijselį. Kelionės pabaigoje važiavau per Fryziją ir Groningeną. Įspūdį padarė fryzų architektūra- namų stogai nuleisti į 4 puses vienodai, tačiau labai aukšti, gal 2 kartus ar daugiau aukštesni už sienas. Fryzai yra atskira tauta su savo kalba. Nyderlandai garsėja menu. Viduramžių dailė aukštumas pasiekė XVI-XVII amžiuose. Vincentas van Gogas gyveno XIX amžiaus antroje pusėje. Rembrandtas, Vermeeris, Halsas viduramžių dailininkai. Kelionėje lydėjo knygų mugėje autoriaus L.Donskio man pasirašyta knyga „Mažoji Europa”. Autorius garsėja kaip olandofilas. Vakarais viešbutyje tą knygą perskaičiau. Tad meilės Nyderlandams perėmiau iš knygos. Nakvojau Bredos viešbutyje. Madrido galerijoje kabo D.Velazquezo paveikslas „Bredos paėmimas”. Knygoje aprašyti Bredoje vykę įvykiai, nutapyti paveiksle, kaip ispanai užima Nyderlandų tvirtovę. Išanalizuotas autoriaus ryšys su situacija. Bredoje gyvena 170000 gyventojų. Miestas turi savo seną istoriją. Išlikusi viduramžių tvirtovė. Beeidamas mieste radau keistą kupolo formos didžiulį pastatą, primenantį cirką. Bet jame randasi kalėjimas. Iš šio miesto kilusi dabar šalį valdanti karališkoji šeima. Nyderlandų istorija yra įdomi ir nevienareikšmė. Nedaug trūko, jog istorijos verpetuose olandų kalba būtų aplenkusi anglų kalbą ir dabar būtų viena dominuojančių. Juk Niujorkas kažkada buvo Naujasis Amsterdamas. Pirmasis Naujojo Amsterdamo lotyniškos gimnazijos rektorius buvo lietuvis gydytojas Aleksandras Karolis Kuršius. Įvyko mainai, olandai gavo Surinamą. Ši olandakalbė šalis nuo 1975 metų nepriklausoma. Australiją atrado olandas Abelis Tasmanas ir pavadino Naująja Olandija. Taip buvo vadinama 180 metų. A.Tasmanas atrado ir Naująją Zelandiją. Pavadino pietvakarinės Nyderlandų provincijos Zelandijos garbei. Ši šalis būtų buvusi olandiška, jei vėliau nebūtų D.Kukas pasistengęs pajungti Britanijai. Harlemas yra Niujorko rajonas, pavadinimą gavęs iš Harlemo, Šiaurės Olandijos provincijos sostinės. Bruklinas Niujorke irgi turi analogą Nyderlanduose. Važiuojant pakelėje matyti eilės moderniškų gamyklų garsių ir visai negirdėtų firmų. Bedarbystė minimali. Užtat šalis klesti. Prisideda 2 uostai: Amsterdamo ir Roterdamo. Pastarasis yra didžiausias pasaulyje. Važiuojant per Roterdamą matyti begalės dangoraižių ir autostradų raizgalynė. Ten jau biznio, o ne turizmo miestas. Šalis išraižyta laivybiniais kanalais. Maso, Reino ir Šeldos žemupiai ir deltos. Visa tai laivų keliai su intensyviu eismu. Ijselio ežeras atsirado iš jūros įlankos. Afsluidijko damba atskyrė jį lygiai prieš 80 metų. Viršum nutiestu 32 km ilgio keliu pravažiavom. Įspūdis nerealus. Abipus vanduo. Kairėje drumstas žalsvai gelsvas jūros vanduo, dešinėje skaidresnis ir melsvas- ežero vanduo. Yra apžvalgos aikštelė. Pastatytas bokštas iš kurio toli matyti, net viena sala. Salų grandinė saugo šiaurinę Olandijos- Fryzijos pakrantę nuo stiprių vėjų. Olandai tą tarpą vadina Vedų jūra, kelionėje klausėmės olandiškai dainos „Vedų jūra”. 1975 metais ežerą padalino kita damba, virš jos eina kelias. Atskirtas ežeras vadinamas Markerio ežeru. Sūrių teko ragauti įvairių. Garsiausias sūriais Goudos miestas. Teko matyti trumpą sūrių gamybos procesą. Sūriai žali, geltoni, raudoni… Jie skanūs su olandiškomis saldžiomis garstyčiomis. Klumpes nešiojo ir lietuviai , ir olandai. Vadina vienodai. Mačiau ten kaip greitai medžio gabalas pavirto klumpe. Po Amsterdamą įdomiausia plaukti laivu. Nes kanalų tinklas didžiulis- 80 km. Miestas vadinamas šiaurės Venecija. Nors Venecijoje buvau- miestas pastatytas ant salų. Amsterdame žmonės planingai iškasė kanalų tinklą. Manyčiau Veneciją reikėtų vadinti pietų Amsterdamu. Kanalai čia svarbiau už gatves. Juose mačiau daug gyvenančių laivuose- su visais buities atributais, gėlių vazonais. Tokių namų ant vandens Amsterdame yra 2500. Plaukiant atsiveria namų fasadai. Jie paprastai siauri, 3 langų, kelių aukštų. Virš langų styro kablys. Jis yra skirtas baldų ar kitų stambių daiktų užkėlimui į butą virvės pagalba. Nes namuose laiptai kaip Lietuvos kaime tarpukariu- labai statūs. Gatvės gana siauros, tad olandišką architektūrą geriau stebėti iš laivo. Tiesa daug namų yra kreivų. Viena priežastis- jie ant polių. Eglinių rastų polių Amsterdame 5 milijonai. Kita priežastis- taip pastatyta, jog namo viršus pakrypęs į gatvės pusę. Lengviau naudotis kabliu. Dar vienas maloniai stebinantis dalykas čionai- dviračiai. Jų gausa ir įvairovė. Jie visų įmanomų spalvų, dažno spalva „dingusi”. Prie geležinkelio stoties kelių aukštų dviračių stovėjimo aikštelė. Kitur jie gatvėje dideliais kiekiais. Yra papuoštų gėlėmis. Yra su kelioniniais juodais ar raudonais krepšiais. Yra su priekabomis vaikui ar dviems vežti. Yra su priekyje 2 ratais kroviniui gabenti. Yra rikšos velomobiliai. Yra dviračių „gyvenančių” laivuose. Keleiviniai miesto laivai vadinami vandens tramvajumi arba kanalbusu. Jų yra 5 maršrutai, patogu naudotis, įlipti- išlipti. Jie naudoja ekologiškas gamtines dujas. Amsterdamo transporto centras- centrinė geležinkelio stotis. Čia susikerta sausumos ir vandens keliai ir geležinkelis. Netoli keleivinis laivų terminalas. Yra Amsterdame Dam aikštėje karalienės rezidencija. Nustebino triukšmingi atrakcionai tiesiai po karalienės langais. Per juos net sunku įžiūrėti rūmus ar nufotografuoti. Dabartinė karalienė yra Beatričė, reziduoja Hagoje. Į Amsterdamą tik kartais užsuka. Ji dabar turi rūpesčių dėl slidinėjant sunkiai sužeisto sūnaus sveikatos. Balandžio 30 dieną kasmet olandai švenčia karalienės gimtadienį, tai visos valstybės šventė. Paradoksas toks, kad ji gimusi šaltu metų laiku, o gimtadienis buvusios karalienės, jos motinos. Ji buvo be galo mylima, tad net po pareigų perdavimo, yra minima. Apsilankėme Amsterdamo gėlių turguje ir apsipirkome. Pasirinkimas didesnis nei tėvynėje. Amarilių, tulpių, hiacintų ir kitų svogūninių gėlių čia begalė. Akys raibsta nuo įvairovės. Yra Amsterdame Rembrandto namas. Bet nėra išlikusių autentiškų daiktų. Baldai surinkti būdingi tai epochai. Yra Madam Tiuso ir Amsterdamo miesto muziejus. Truputį toliau nuo centro yra Muziejų aikštė. Joje išsidėstę Deimantų, Van Gogo, Valstybinis. Muziejai sostinėje modernūs, interaktyvūs, įdomūs skirtingo amžiaus turistams. Čia randasi Heinekeno alaus darykla- prestižinio alaus, kurio visur galima rasti, net namie. Heinekene populiarios ekskursijos. Po miestą vaikščioti labai smagu, ypač jei nelyja. Dviračiu važiuoti irgi. O automobiliu labai jau sunku manevruoti, jį geriau palikti už miesto. Nyderlanduose vyrauja protestantų tikėjimas. Bet tikinčių mažai. Šalis turtinga. Nusveria materialinės vertybės. Bažnyčios didelės ir gražios, bet neveikia pagal paskirtį. Jose būna įvairios įstaigos. Aplink vieną bažnyčią pridygę daug smulkių įstaigų. Virš jų durų dega rausva lemputė. Įstaigos vieno kambario, išsidėstę ratu apie bažnyčią ir smulkiuose akligatviuose. Čia negalima fotografuoti. Bet galima pasižiūrėti. Jūs jau atspėjote- čia perkamos meilės rajonas. Vienas didžiausių turistų traukos objektų. Amsterdame yra atvirų ar pusiau atvirų tualetų gatvėje. Dar vienas reiškinys Amsterdame ir visoje šalyje- cofee shop. Jų mieste yra keli šimtai. Juose galima naudoti lengvus narkotikus. Tai pyragėliai, grybukai, kaljano arba suktinukės rūkymas. Nes cigarečių rūkymas kavinėse uždraustas. Amsterdamas randasi Šiaurės Olandijoje. O Haga- Pietų Olandijoje. Čia Binnenhofe gražiausias Mauricijaus namas. Šalia šalies Parlamentas. Priešais tvenkinys, kur atsispindi šie pastatai. Vaikštome po parlamento kompleksą. Keletas kiemų, vartų, bokštų. Kitoj pusėj karalius Vilhelmas ant žirgo. Hagoje yra Tarptautinis Teisingumo Teismas. Jis randasi puikiuose Taikos rūmuose pastatytuose prieš 100 metų. Keukenhofas- milžiniškas senas parkas, kuriame žydi 7 milijonai gėlių 2 mėnesius. Nuo kovo 22 iki gegužės 20 dienos čia masiškai plūsta turistai. Jie gėrisi pavasarinių svogūninių gėlių grožiu. Tulpės, hiacintai, narcizai. Visokių spalvų, dydžių, veislių. Išmoningai susodinti pernai rugsėjį stebina įvairove. Šiemet tai jau 63-as parko sezonas. Parke yra keli pavilijonai. Jie specializuoti. Pavyzdžiui, vienas skirtas orchidėjoms. Parko dešinėje, pakraštyje yra vėjo malūnas. Nuo jo atsiveria tulpių ir hiacintų laukai už parko. Keukenhofas randasi šalia Lisse miesto. Yra metuose diena, kai turistų skaičius kelis kartus padidėja. Šiemet tai buvo balandžio 21 diena, šeštadienis. Tada vyksta didysis gėlių paradas. Šiemet atvažiavo apie 700 autobusų su turistais. Kiek kemperių ir lengvųjų automobilių- nėjo suskaičiuoti. Paradas prasideda Nordvijke ir tęsiasi iki Harlemo 40 km per Lisse. Mes pasitikome didžiausią olandų gėlių metų renginį Lisse centre. Vadina jį miesteliu, bet kelios bažnyčios, pėsčiųjų gatvė su kavinėmis ir parduotuvėmis, skulptūros, žmonių kiekis byloja už miestą. Jame pirkome sūrį ir alų. Po to ėjome žiūrėti gėlių parado. Kasmet būna kažkokia vyraujanti tema ar idėja. Šiemet tema buvo: „komunikacijos”. Užsiėmėme patogią vietą žiede, kur gėlių paradas daro posūkį. Žmonių daug, bet niekas nesigrūda. Vyrauja šventinė nuotaika, tolerancija visapusiška. Parado šaukliai išdalina nemokamą parado laikraštį. Jame yra eskizai važiuosiančių dalyvių. Paradas vėluoja. Pirmi pasirodo motociklininkai. Po to prabangūs automobiliai „Mercedes”, „BMV” su milžiniškomis gėlių puokštėmis ant kapoto ar stogo. Galiausiai pasirodo „jie”. Tai savaeigės platformos iš 2 dalių. Ant jų įvairiausios kompozicijos, gana sudėtingos. Visos kompozicijos iš įvairiaspalvių žiedų. Ant platformos dar važiuoja žmonės, kurie sako kalbą, dainuoja, šoka. Gėlių paradas neskubiai ir išsitęsęs į ilgį truko apie 2 valandas. Tarpuose buvo daug išpuoštų automobilių, dviračių, motociklų. Visi su gėlių puokštėmis visi, net greitoji pagalba, gaisrinė. Ir daug kur plazda nacionalinė mėlynai- baltai- raudona Nyderlandų vėliava. Dar viena atrakcija Nyderlanduose- Zaanse Shans. Tai lyg mūsų Rumšiškės. Plotas nedidelis. Ant Zanės upės kranto stovi 6 malūnai. Viename jų mačiau kaip mala miltus. Matyti visi besisukantys mechanizmai. Kitam pastate stebėjau klumpės gamybą. Dar kitame matėme ir užuodėme sūrių gamybos procesą. Čia prisipirkom sūrių ir suvenyrų. Patiko malūnas. Užlipus viršuj sparnai su garsu sukasi , o jų šešėlis vis gąsdina, atrodo, jog per galvą užvoš. Nyderlandai, olandai, jų miestai ir polderiai, gėlių parkas ir gėlių paradas labai patiko. Nors gėlėmis domiuosi tiek, kiek reikia, perkant žmonai ir kitoms moterims gėlių- gėlių manija užvedė, privertė domėtis. Ko reikia, važiuojant į gėlių paradą? Reikalinga vidutinio šiltumo striukė, geriau su kapišonu ir neperlyjama. Jei neapsaugo nuo lietaus, labai tinka vienkartiniai lietpalčiai arba skėtis. Lyja negausiai, neilgai, bet lietaus neišvengsite. Avalynė turėtų būti patogi. Na dar reikia eurų. O viso kito Nyderlanduose yra. Olandai visus priima tokius, kokie yra. Jie kalba visomis pagrindinėmis kalbomis, nedaro iš to problemos. Vežiausi brošiūrą „Olandų kalbos pokalbiai ir žodynėlis”. Tikėjausi išmokti olandiškų frazių, pagrindinių žodžių. Net neišmokau suskaičiuoti iki dešimt. Gal kitą kartą?
Labai patiko. Ypač stilius. Turininga kalba ir nenuobodus pateikimas. Kaip gerb. A.Čekuolio knygos, kurias turiu visas, jas perskaičiau, turiu autografus. Kitąmet knygų mugėj pirksiu naują ir skaitysiu. Taip ir įsivaizduoju 30 kartų daugiau nei Lietuvoje mažų, geltonų žmonių, milijonai dviračių ir motorolerių. Šiemet kolega buvo Kambodžoje, Laose ir Vietname. Pastarasis ypač nepatiko išskyrus Halongo įlanką. Tiesiog įdomu palyginti įspūdžius ir einu pagal nuorodą skaityti tęsinio.
Teisingai galvojat, Vietnamą, Kambodžą, Birmą, Gvatemalą, Filipinus reikėtų stengtis pamatyti kuo greičiau. Su kiekviena atvykusia turistų grupe šitos šalys keičiasi. Kai jos galutinai „sueuropės” ten vykti kaip ir nebus dėl ko. Nors tai ateis ne tuojau pat, tačiau jos keičiasi labai greitai. Pirmą kartą Tailande buvau prieš 12 metų, dabar ši šalis pasikeitusi neatpažįstamai, ypač tie miestai, kuriuose lankosi daug turistų, o Patają jau ir iš viso galima aplenkt.