Egzotinė kelionė į Maldyvus-pigūs bilietai, nakvynė ir lankytinos vietos

Dauguma mūsų dažnai pasvajojame, kaip būtų faina praleisti atostogas ar medaus mėnesį kurioje nors egzotinėje šalyje, nutolusioje nuo Lietuvos tūkstančius kilometrų. Kiek daug mūsų svajodavo savo medaus mėnesį praleisti kur nors Maldyvuose, Seišeliuose,Indijoje arba vienoje iš Karibų jūros šalių,tačiau galutiniame rezultate apsiribodavome Palanga, Neringa arba geriausiu atveju Turkija ar Egiptu. Ir dažniausiai visos svajonės sustodavo priėjus prie kelionės kaštų paskaičiavimo. Taip 18 metų svajojau ir aš su savo antrąja puse sėdedamas prie šaltos Baltijos jūros kranto.Tačiau laikai keičiasi ir tas kas atrodė nerealu prieš dešimtį ar daugiau metų, pasidarė realu šiais laikais.
Internetas lūžta nuo pasakojimų kaip nebrangiai galima pakeliauti po Vietnamą, Filipinus, Indiją ir daugelį kitų šalių apie įspūdžius žmonių pamačiusius visai kitą supratimą apie gyvenimą ir mus supančią aplinką.
Viena tokia kelione ir jos įspūdžiais norėtume pasidalinti ir mes. Kadangi šis pasakojimas yra pateikiamas labiau informacinio pobūdžio, todėl pasakojimą sudėjome dviejų skirtingų žmonių grupių pabuvojusių nedideliu laiko intervalo laikotarpiu Maldyvuose, taip mes tikimės jums suteikti kuo daugiau informacijos apie šias salas ir galbūt perteikti skirtingas nuotaikas ir pastebėjimus iš dviejų keliautojų Giedrius (buvau su savo antrąja puse) ir Renatos (buvo linksmojo ketvertuko kompanijoje).
Taip jau išėjo, kad šių metų laikotarpiu nuo vasario iki balandžio Maldyvuose gausiai padidėjo leituvaičių leidžiančių atostogas Maldyvuose skaičius. To kaltininkas turbūt daugelis galėtu sutikti yra Makalius (www.makalius.lt), kuris vasario pradžioje visus savo gerbėjus pradžiugino žinute jog yra pigių aviabilietų Vilnius-Malė-Vilnius.Kainos svyravo nuo 1450 iki 1650 lt už skrydį į abu galus, tereikėjo pasirinkti skrydžio datą.
Giedrius su antra puse – skrydis kovo 19-kovo 29 dienomis.Už lėktuvo bilietus dviems žmonėms paklojome 3100 litų.
Renata su kompanija – savo nepamirštamus nuotykius pradėjo 28 vasario ir tęsė iki kovo 8 dienos, kurių kaina siekė vos tik 1480 Lt/asmeniui, na ir sugalvojome del viso pikto apsidraust savo brangiaja sveikata 80 Lt./asm.
Bilietai kišenėje, sekantis žingsnis-nakvynės paieška.Čia mums padėjo visagalis booking.com bei agoda.com. Pasiūlymai yra trys, iš jų vienas „Arena Lodge“ visai naujas, bet be atsiliepimų, surizikuojam užsisakom.
Išlaidos viešbutukui už dvivietį kambarį su pusryčiais:
Giedrius- 9 naktys su papildomais (15 proc.) aptarnavimo mokesčiais ir turistų dienos mokesčiais (8 žali žmogui) sumoje – 819 doleriu (apie 2200 litų ).Para grubiai gavosi žmogui 120 litų.
Tuo tarpu Renata su kompanija pasirenka kiek kitokį variantą – 8 naktys su All inclusive, nors bendrame viesbucio rezervacijos puslapyje nera nurodytas toks pasirinkimas- rizikuojame ir bandome emailu suderinti visas kainas – viskas patvirtinimas gautas ir bendru susitarimu, už 8 naktys su All inclusive mokame 110 dolerių už dvivietį kambarį 1 nakčiai.
Skiepų jokių nereikia, o tai tikrai padeda jūsų piniginei, nes kaštai egzotiniams skiepams gan svariai prisideda prie jūsų išlaidų.
Vizos į šią šalį Lietuvos piliečiams nemokamos ( buvimui iki 30 dienų).Draudimas kišenėje, 10 dienų žmogui 51 litas.
Informacijos paieška – geriausias šaltinis www.maafushi.net. Kadangi Maafushi salą (į kurią ir skrisime mes), prieš keletą metų pirmieji atrado rusų keliautojai, todėl šiame internetiniame portale gausu informacijos visais jus dominančiais klausimais.Aišku nuomonės labai skirtingos todėl aklai vadovautis informacija pateikta šiame internetiniame portale nepatartume,pas kiekvieną yra skirtingi poreikiai.
Kelionė prasideda – pirmas skrydis su „Liufthansa“ iš Vilniaus į Frankfurtą trunka porą valandų, dar pora valandų palaukiame savo skrydžio su „Condor“ avialinijomis iš Frankfurto iki Malės.Skrydžio trukmė dar 10 valandų ir mes jau Malėje.
Giedrius – Frankfurte turėjome atrakciją, kuri ačiū dievui mūsų nepalietė.Streikavo oro uosto darbuotojai, tai labai patiko streiko forma, praktiškai kaip per futbolo rungtynes, visi su švilpukais,trimitais,barškalais tokia labai linksma streiko forma.
Malėje mus pasitiko 32 laipsnių karštis, kuris nenuslūgo visos kelionės metu.Oro uostas, tai turbūt mūsų Palangos lygio, jei ne dar mažesnis.Pats oro uostas įrengtas vienoje iš salų, todėl norint pasiekti Male ar kitas salas iš čia plaukia laivai ar skrenda „vandens“ lėktuvai.

Oro uoste mus pasitiko “Arena Lodge” viešbutuko įgaliotas žmogus, kuris padėjo nusigauti jau iki galutinio paskirties taško – Maafushi salos.Galima būtu tai padaryti ir savarankiškai, bet kadangi tai yra gan painoka, o ir ši paslauga yra nemokama, tai mes pasinaudojome viešbutuko paslauga.Vienas minusas yra tame, jeigu tai skaityti minus, jog lėktuvas Malėje leidžiasi 10 valandą ryte, o vietinis laivas išplaukia iš Malės tik 15 valandą, todėl keturias valandas teko praleisti oro uosto teritorijoje prie laivų prieplaukos, pratinant savo akis prie vandens žydrumo, egzotinių vaizdų, įvairiausio tipo vandens transporto priemonių nuo labai prabangių iki visuomeninio tipo vietinio transporto rušių. Aišku galima šio lango išvengti, nes viešbutuko savininkas gali jus pasiimti iš karto su savo kateriu, tačiau ši paslauga jums kainuos 150 dolerių už visą laivą, tai jei dar rastumėte keleta keliautoju, jums tas atsieitų pigiau.Mes pasirinkome ekonominį variantą t.y. su “ferry boat” už 2 dolerius žmogui.Kelionė laivu su vietiniais gyventojais trunka 1,5 valandos, bet tai leidžia pasigrožėti vandenynu ir stebėti vietinių įpročius.Vieni iš jų yra mėtyti šiukšles į vandenyna. Nesuprantu aš jų, na nemyli jie visai savo gamtos.Neišsigaskite iš pradžių pamate vandenyną pilna plastiko butelių ir celofano maišelių, prie salų viešbučių jūs to nepamatysite.Va čia mūsų naujas Maafushi salos gyventojų prieš savaite įsigytas greitasis modernusis“ferry boutas”, kuriame yra netgi tikras kioskelis su įvairaus tipo maisto uzkandziais bei tualetu ir su kuriuo kelionė į sostinę trunka vos tik 1,5 valandos, rašau vos tik, nes Renata su savo bičiuliais plaukė dar sanesnių “ferry boutas” laivu, kuriame po ilgos taip ilgai lauktos keliones turėjo praleisti dar 3 valandas.

Pati sala nuo Malės miesto nutolusi apie 35 kilometrus.Gyvena joje 1500 gyventojų.Tikėjimas- islamas.Pačioje saloje yra keletas parduotuvėlių, kuriose galima įsigyti coca- colos , geriamo vandens ( litro kainuoja apie 1,3 lito), įvairių vaisių ir kitų dalykėlių, todėl maisto nusipirkti čia nėra problema, o ir kainos kaip Lietuvoje.Sala apgyvendinta vietinių tačiau labai sparčiai kyla nauji viešbutukai, todėl manau jog per keletą metų ši sala pasikeis neatpažystamai ir bijau jog ne į gerąją pusę, nes vis dėl to doleriai daro savo.
Maafushi salos prieplaukoje mus pasitiko viešbutuko savininkas Mohamedas ir palydėjo iki vietos. Pati sala turbūt yra kokia 1 kilometro ilgio ir kokia 100 metrų pločio su viena smėlėta pagrindine gatve.Yra ten keletas palūdimių, tačiau tenais mes nesimaudėme, kaip minėjau nemyli jie savo gamtos, todėl kažkaip didelio noro ten maudytis nėra, bet tai įmanoma, vanduo švarus, tik pakrantė šiukšlina.Įsikuriame mes savo trijų žvaigždučių viešbutukyje.Jame yra 6 kambariai, du iš jų su langais, kiti be, tačiau tai nesukelia problemų, nes praktiškai ši vieta yra skirta tik permiegojimui, plius visuose kambariuose yra kondicionierius, todėl labai malonu po karščių įšokti į savo kambarėlį.
Kambariai paprasti su kondicionieriumi, atskiru vonios kambariuku ir tualetu.Viskas paprasta, tvarkinga ir patogu.
Kaip minėjom į kainą įeina ir pusryčiai – omletas iš dviejų kiaušinių ir dviejų pieniškų dešrelių,blynai su maltu tunu ir kokoso riešuto drožlėm,kukurūzai su pienu,skrudinta duona su sviestu ir džemu, arbata arba kava, bei natūralios sultys (apelsinų, arbūzų,ananasų arba papajos vaisiaus pasirinktinai).Pirma diena dar suvalgėme viską, vėliau jau prašėme jog kai ko neneštų, nes neįmanoma suvalgyti visko.Vėliau įsigudrinom į kelione pasiimti iš pusryčių pasidarę lietinius su žuvim arba skrudintą duonelę su džemu, čia ačiū Renatai už idėją. Renatos All inclusive į pietų meniu buvo įskaičiuoti gaivieji gėrimai, vanduo bei su tunu sutepti sumustiniai, desertui po dezute kiekvienam vaisių, šito pilnai uztekdavo pasisotinti karstą dieną pietų metu.
Vakarienė žmogui kainavo 9 dolerius, už sultis jau reikėjo mokėti papildomai po 2 dolerius.Vakarienė- švediškas stalas, paprastai susidedantis iš tikrai gardžios sriubos,dviejų mėsiškų patiekalų (vištiena ir žuvis), ryžių , makaronų ir deserto (pyragėliai ir vaisiai).Valgyk kiek nori, kiekis neribojamas.
Vakare dar buvo suorganizuotas vietinių koncertas su būgnais ir šokiais bodu beru, tai kas mėgsta pasikratyti, tai variantas labai neblogas.
Vienas dalykas prie ko reikia priprasti, tai kvietimas maldai, nes kviesti pradeda nuo 5 valandos ryto ir viskas girdisi kambariuose. Pirmomis dienomis tai kiek trikdė, bet vėliau pripranti.
Mūsų viešbūtėlis „Arena Lodge“:

Mūsų kambario kiemelis:

Keliukas į paplūdimį:

Dėl lietuvių antplūdžio pakeitėm viešbutuko pavadinima :

Dėl ko pagrinde visi čia važiuojame – tai pamatyti tuos „tikruosius“ Maldyvus iš atviruko.Tam yra didelis pasirinkimas kelionių kateriu į kaimynines salas.Geriausia yra kooperuotis su kuom nors grupėmis, nes kuo daugiau žmonių plaukia, tuo pigiau gaunasi nuomotis laivą.Yra trys variantai, laivų nuomos – speedboat (iki 8 žmonių grupei), dinghy boat ( iki 12 žmonių grupei) ir dhoni ( 20 ir daugiau žmonių grupei).

Papildomai kiekviena sala-resortas dar turi savo įėjimo mokesčius,kurie svyruoja nuo 11 iki 100 dolerių.
Ekskursijos kuriose mums teko pabūti:
Maadhoo Finnolhu (picnick island):
Giedrius – į šią negyvenamą salą važiavome iš karto sekančią dieną, prisiplakę prie didesnės grupės, todėl mums kelionė gavosi 8 doleriai plius įėjimas žmogui 11 dolerių. Į tą 11 dolerių įėjo pietukai su ką tik pagauta vandenyne žuvimi.
Pati sala kaip sakiau anksčiau yra negyvenama ir skirta būtent grynai poilsiui laukinėje gamtoje.Važiuoja ten ilsėtis ir vietiniai su nakvyne,tokia galimybė yra ir jums, nes salelės viduryje yra kaip ir namukas su lovomis.Pati sala turbūt dydžio apie 200 metrų ilgio ir 15 metrų pločio.Koralinio rifo čia nėra, tačiau labai gražus vandenynas pagulėjimui vandenyje.Gryždami sustojame vidury vandenyno prie lagūnų, kad turėtume galimybę panardyti prie koralinių rifų. Žodžiu pirma diena praėjo fantastiškai bei lydint delfinams grįžome į Maafushi salą.

Biyaadhoo Resort:
Giedrius – ši sala yra arčiausiai Maafushi salos, todėl į šią salą labiausiai apsimoka važiuoti.Čia dažniausiai mes ir apsistodavome.Nuplaukimas priklausomai nuo žmonių skaičiaus kainuodavo nuo 5 ik 8 dolerių, įėjimas 11 dolerių.Šioje saloje yra labai daug puikių palūdimių, vietų kur pasislėpti nuo saulės po medžiais prie pat vandenyno.Gultai čia yra nesunumeruoti, todėl galima pasiimti laisvus, žinant jog neburbės joks prancūzas ar vokietys. Salos viduje jautiesi kaip džiunglėse. Ir aišku nuostabus koralinis rifas aplikui visą salą.Čia mes snorklindami matėme neaprėpiamą gausybę žuvų – rajų, ryklių, murenų,kalmarų ir gyvą velnią visokių kitokių.Praktiškai turbūt ši vieta yra viena iš geresnių pagulėjimui ir nardymui.Yra čia ir nardymo centrai, galima išsinuomoti kanojas, mažus katamaranus ir kitus dalykus.

Fihalhohi Resort:
Giedrius – ši sala randasi toliau, todėl plaukti iki jos reikia apie 50 minučių. Įėjimas į salą 23 doleriai.Ji žymiai mažesnė nei praėjusi sala, apeiti galima per 5 minutes, nuostabūs palūdimiai ir liuksusinis koralinis rifas aplink visą salą.Atrakcijos tos pačios – snorklinimas, plaukiojimas su katamaranu ar kanojomis.Tik ši sala turi vieną nedidelį minusą, čia sunumeruoti visi gultai, todėl jei netyčia užimsi jį, gali sulaukti didelės nepasitenkinimo bangos, ką mes iš prancūzų ir sulaukėme.Pasijutome labai nepatogiai ir nemaloniai.Čia teks ant žemės klotis savo atsivežtinius paplūdymio rankšluosčius, kuriuos beje mūsų viešbutukyje kiekvieną ryta gaudavome švarius ir naujus.
Šioje saloje galite pamatyti, namukus vandenyje, aišku kainos kiek domejomės tai nuo 500 dolerių per parą.Čia mes radome didžiausia kriaulkę su moliusku viduje, matėme kaip palei pakrantę medžioja rifinis ryklys.
Karštis jau kelinta dieną žudantis 30-32 laipsniai, visi ieško šešėlio, nes saulė ima kaip turi būti, praktiškai be kremo joje būti neįmanoma.Nardydami mes apsivelkame maikes ilgomis rankovėmis, nes kitaip galima gauti odos nudegimą.
Fihalhohi sala:

Anantara resort arba Abramovičiaus sala:
Giedrius – įkalbėjo į šią salą mus ukrainietės.Iš pradžių galvojome jog nevažiuosime, nes pakankamai brangus įėjimas, net 100 dolerių, bet vėliau pagalvojome jog vieną kartą gyvenime verta pabuvoti tokioje vietoje.Visi ją vadina Abramovičiaus sala, nes jos savininkas yra būtent jis.Vietiniai sako jog tai prabangiausias resortas visuose Maldyvuose.Jis yra suskirstytas į tris atskiras zonas-salas: 4*, 5* ir 7*.Į septynias žvaigždes, praktiškai nieko neįleidžia , nes ten ilsisi pasaulinės žvaigždės, todėl dėja fotkių su žvaigždėm ir mažesnėm žvaigždutėm pasidaryti neišėjo.Para šioje saloje skaičiuojasi nuo 2500 dolerių, bet mes primetėm jog jei nori kasdien šioje saloje būti, tai geriau kasdien lakstyti iš Maafushi salos, nes tuomet dviems su viskuom gautusi apie 350 dolerių para dviems žmonėms.Skirtumas nuo kitų salų yra tas jog įėjimo mokestį t.y. 100 dolerių tu gali pravalgyti baruose ir restoranuose, todėl ne taip gaila buvo sumokėti tuos pinigus.Aišku kainikės, tai kosmosas – hamburgeris apie 80 litų, cezario salotos irgi tiek pat, alkoholini kokteilis apie 35-40 litų, alaus bokalas – 20-25 litai.
Pats salos vaizdas kažkuom neišsiskyrė, netgi pasakyčiau jog buvo turbūt prasčiausias iš visų aplankytų salų (čia aišku kam ko reikia), nes koralinio rifo čia nėra jokio, žalumos ne per daugiausia, na bet servisas tai superinis.Ir jei kas nors nori tiesiai iš baseino šoktį į vandenyną, tai ši sala jums kaip tik.Čia tikrai gali pasijusti išskirtiniu.
Vaizdzelis iš baseino:

Namukas su privačiu baseinėliu:

Žvejyba: šį lamonumą patyrė Renata su kompanija. Kainavo ji tik 5 dolerius, o truko 4 valandas.Plaukiojome iš vienos vietos i kitą, kadangi jie vadovavosi dangum, debesimis ir vandenyno vietom na ir su paskutiniu vietos pakeitimu pagavau aš vienintelę žuvį, kurią irgi suvalgėme,įispudziai nepakartojami po kurio gavau tarp vietinių naują vardą -Fisher woomen 🙂
Fisher woman su savo žuvyte:

O čia vietinių laimikis:

Vieną dieną paskiriame susipažinti su Maafushi sala, pasivaikščioti,pažiūrėti kuom kvėpuoja vietiniai,paragauti vietinių maisto,pasirankioti paplūdimyje kriauklių į namus (klausiau Mohamedo sake galime išvežti), pasieškoti suvenyrų.Pirmą dienos pusę praleidžiame savo kambarėlyje, nes lauke būti neįmanoma, o ir vietinių visos parduotuvėles nedirba.Įdomus ten pas juos darbo laikas- maisto preks dar dar dirba ryte ir nuo vakaro, bet suvenyrų parduotuvės veikia tik nuo 20 valandos vakaro.Į vakarą veiksmas saloje suaktyvėja, vyrukai žaidžia futbolą, atskirai moterys krepšinį, tik krepšiai be lentos, tik lankas, bet su teisėjais, švilpukais ir taisyklėmis.Dauguma prekių yra atvežtinės iš ŠriLankos ir Tailando, nes pagrindinės pajamos Maldyvuose yra iš turizmo ir žvejybos.Ko ko bet žuvų tikrai atsivalgėme.
Saloje yra vietinių kavinė, vadinasi „Rocket koffe“, ji randasi pagrindinėje gatvėje prie maisto prekių parduotuvių.Tenais galima paskanauti vietinių iškeptų piragėlių- aštrių ir saldžių, su žuvies įdaru ir kopūstais…žodžiu mmmm skanu.
Vakare praeiname pro vietinių paplūdinius rinkdami sau kriaulkių suvenyrus į namus, daugumą labai gražių kriauklių tenka palikti ant smėlio, nes dauguma jų yra su gyventojais, mažais krabais, kurių ten devynios galybės.
Sekančias dienas kartojame keliones į jau buvusias salas,nes kitos arba užimtos (kiekvienas resortas riboja žmonių skaičių savo saloje, todėl ne visada pavyksta nuvykti į norimą salą, nes paprasčiausiai nėra vietos) arba kaina yra gan aukšta, o pamatai tą patį ką ir anksčiau todėl apsiribojame nardymu prie jau buvusių koralinių rifu, nes jie tikrai yra neblogi.
Prieš paskutinę dieną Mohamedo paprašome, kad gal galėtų pasiūlyti ką nors nebrangaus ir naujo,sulaukiame pasiūlymo važiuoti į salą kurią 2004 metais nusiaubė cunamis (anksčiau čia buvo normalus resortas, bet po cunamio iki dabar jis dar neatstatytas).Sala pavirtusi praktiškai laukine, joje gyvena tik du vyrukai iš Bangladešo, kurie tipo tvarko po truputį salą ir taip jau 8 metus  Atvirai pasakius vaizdelis pirmas tai kraupokas, šiukšlynas, nors sala randasi visai priešais Biyaadhho salą, praktiškai visai du skirtingi pasauliai.Lankyti leidžia tik vieną salos pusę, į antrą net neleidžia, turbūt patiems gėda dėl netvarkos.Na bet surandame vieną (ir turbūt vienintelį) papludimį kur dar galima praleisti dieną.Saloje mes dviese ir tie du iš Bangladešo.Egzotika….nardome tiktai dviese prie tikrai labai neblogo ir ilgo koralinio rifo, žiūrime kaip prie pat kranto stambesnės žuvys medžioja pulkus mažesnių žuvų (jas ten taip apdaužo, kad praktiškai palei krantą ten jas gali su rankomis semti), o nuo kranto jas susirenka varnos ir gervės.Pirma karta čia paskanaujame sulčių iš kokoso riešuto, aišku reikėjo paaukoti po žalią už servisą.Diena praleista romantiškai, neskaitant pastovios dviejų vyrukų kontrolės ką veikiame 
Atgal į Malę ir oro uosta tenka gryžti su kateriu.Jis brangokas 150 dolerių, bet nera išeities, nes su „ferry boutu“ laikas nesutampa, jis išplaukia ryte 7.30, plaukia 1.5 valandos, yra rizika pavėluoti į skrydį, o mūsų skrydis 10 valandą ryte.Na bet prasinešėm su vėjeliu lydimi delfinų ir mėlyno Indijos vandenyno vandens.Malėje nepraleidome nei vienos nakties, nors pradžiai buvome numatę tokį variantą, bet Renata mus įspėjo jog nėra ten ką veikti, o ir važiuodami kelionės pradžioje matėme koks tenais šiukšlynas, vietinių žmonių, motorolerių, kurių ten tukstančiai, triukšmas. Bet jeigu jau kilo mintis visgi apsistoti iki skrydzio atgal namo Malėje, kaip ir padarė Renata su bičiuliais, pasinaudodami „Kaani Lodge“, prastoko viešbučio paslauga, už naktį kurioje sumokėjome 65 $ už kambarį, pasilikite tam tik vieną naktį, nes be vietinio vaisių bei žuvų turgaus tiesą sakant ten nėra ką veikt, nebent vaikščioti be tikslo po triukšmingas, nežmoniško karšči alsuojančias, dulkių bei šiukšlių pilnas gatvės ir gailėtis jog liko paskutinė naktis viso grožio prisiminimui, kuris liko Maldyvų salose.

Iš Malės iki namų Kaune kelionėje atgal praleidome 16 valandų ir kaip tikėjomės jog įžengsime į pavasarį, dėja patekome į rudenį  , bet vistiek eilinį kartą supratome, jog visur gerai, bet namuose geriausia 
Galutiniame rezultate su skrydžiais , ekskursujomis, maitinimu ir suvenyrais vienam žmogui įsipaišėme į 4000 lt.Manau rezultatas neblogas ir tokią sumą už 10 dienų kelionę kiekvienas mylintis vyras gali skirti savo mylimai antrai pusei.