Italija: Sardinija, kai Lietuvoje ruduo…

Daugelyje kelionių dažnai remiamės informacija surinkta iš tokių kelionių internetinių portalų kaip šis.Todėl nusprendžiau ir aš pasidalinti savo įspūdžiais ir galbūt kam nors iš jūsų tai padės apsispręsti pasirinkti būtent šią šalį ar jos dalį…Sardiniją.
Tai mano pirmas pasakojimas, todėl nepykit jei kas jums nepatiks, 
Vėlų rugsėjo vakarą sėdėdamas prie interneto ir naršydamas po „Rynairo“ puslapį žvalgiausi skrydžio krypčių kur būtu dar galima pasišildyti ir trumpam pabėgti iš rudeninės Lietuvos (nors šis ruduo buvo tikrai šiltas ir grąžus).Akys krypo į maršrutus link Koso ar Rodo salų, tačiau akys užkliuvo už krypties į Alghero miestelį Sardinijoje.Lietuviškų atsiliepimų radau nedaug, bet vieną ypač išsamų viename iš blogų…ir užsikabinau.
Pirmas žingsnis bilietų paieška nuteikė optimistiškai, yra skrydis spalio 3-12 dienomis.Kaina irgi pasirodė visai normali- 1230 litų i abi puses ( čia keturiems mūsų šeimos nariams-aš,žmona ir du vaikai paaugliai).Pradėjus aiškintis niuansus kaina iškilo iki 1790 litų.Iki dabar nesuprantu kam kvailinti keleivius kortelių ir kitais mokesčiais, galėtų iš karto pateikti visą kainą ir būtų viskas aišku.Toks kainos išsipūtimas truputį nuvylė, na bet žmogui 450 litų į abu galus mums pasirodė dar pakankamai priimtina kaina.Skrydis su persėdimu Milano, Bergamo oro uoste.
Turint bilietus, sekantis žingsnis apartamentų paieška ir automobilio nuoma.Apartamentus ieškojomės per internetinį puslapį www.holidaylettings.co.uk. Kodėl pasirinkome šį net nežinau, naršiau po puslapius ir jis man pasirodė labai informatyvus ir patogus naudoti, plius jis yra dalis internetinio portalo „Tripadvisor“ per kurį visą laiką paskaitau atsiliepimus apie konkrečią vietą.Be to man kažkaip angliškuose puslapiuose būna didesnis pasirinkimas ir atsiliepimai tikroviškesni, nes paskaičius kokius vokiečius ar prancūzus, tai dėl varvančio krano ar nuskilusios plytelės ten totaliai sudirba konkrečią vietą.Taigi žiurinėjame variantus, pasirinkimas nemažas, akys užkliūva už „Villa Hibiscus“,Via Cala Sabina 3, savininkas Ricardo,(jei kas susidomės tel. 00393297427219) Stintino miestelyje.Už 8 nakvynes sutariame 450 eurų.Tai dviaukštis namas du dviem apartamentais pirmame ir antrame aukšte.Miegamų vietų 6 , taip, kad mums keturiems pats tas.Pas juos nesezonas, todėl deryboms lengvai pasiduoda.Pasirenkame apartamentus antrame aukšte.Praktiškai visų atostogų laikotarpio metu pirmame aukšte poilsiautojai taip ir nepasirodė.
Toliau mašinos nuoma- pasirenku per www.traveljigsaw.lt. Tinklas didelis, pasirinkimas nemažas, kainos geros, yra lietuvių operatorė kuri atsakys jums į visus klausimus.Pasirenkame „Fiat Punto“ už 8 paras su pilnu kasko draudimu ( nes nesinori rizikuoti, vis dėl to Italija) apie 200 euru.
Pagrindiniai namų darbai atlikti, pradedame kelionę.Skrydis Vilnius-Milanas neužtruko, sekančio skrydžio į Alghero laukti reikia 2,5 valandos, todėl į patį Milaną nevažiuojame, laukiame oro uoste.Alghero mus pasitiko 25-27 laipsnių karščiu, na visai neblogai.Iš karto einame į savo automobilio nuomos punktą „Locauto“.Pačiame oro uoste yra daug automobilių nuomos punktų, todėl manau nebūtų problemos išsinuomuoti ją vietoje.Kaip minėjau, rezervavę buvome „Fiat Punto“ ir mūsų nuostabai gauname visiškai naują„VW Pasatą“ už ta pačią kaina, kokios ten problemos buvo pas juos mes nesigilinome  Oro uoste prisirenkame salos žemėlapių, nes nesiruošiame sėdėti vienoje vietoje.Pirmas darbas- nukakti į pirminį savo tašką, įsijungiame navigaciją ir pirmyn…Po geros valandos klaidžiojimo, nutarėme labiau pasitikėti kelio nuorodomis nei navigacija, nes lendame į tokius keliukus, kur jau suprantame jog mūsų navigatorius jau rodo „pievas“, o antra jau pradeda po truputi temti.Nors Stintino miestelis nuo oro uosto nutolęs apie 50 km., mums jį surasti užtrunka beveik dvi valandas.
Pirmas įspūdis – gamta kaip ir priklauso rudenį pasitinka su mažai žalumos, vyrauja ruda spalva, na bet vistiek kitaip nei Lietuvoje.Na bet jūra tai nereali.Sardinijos paplūdimius vietiniai vadina Europos Karibais.Karibuose nebuvau, bet sudėjus šių dviejų vietovių papludimių nuotraukas galėčiau pritarti šiai nuomonei.Kadangi atvažiavome jau į vakarą, tai apžiurėti apylinkių nelabai spėjome, tai padarysime sekančią dieną.
Rytas…lekiame į išreklamuotą „La Pelosos“ paplūdymį.Iki jo 1 km.Tai ką pamatėme, tiesiog sužavėjo.Smėliukas beveik kaip Nidoje, vandens skaidrumas nerealus, žmonių vienas kitas (kaip minėjau čia šiuo metu nesezonas), vandens temperatūra 21 laipsnis, mums lietuviams tai pats tas.Oras kaip ir anksčiau minėjau 25-27 laipsniai.Ko daugiau norėti, tiesiog rojus.Ta pačią dieną apžiurėjome ir Stintino miestelį, jis mažas su keliomis siauromis gatvelėmis, turistų nedaug, vietiniai niekur neskuba.Apsiperkame maisto vietinėse parduotuvėlėse (kainos kaip paaiškės vėliau yra apie 40% didesnės nei didesniuose miestuose), na vynas laaaaabai pigus.
Sekanti diena maršrutas Stintino-Porto Tores-Castelsardo ir atgal.Pačiam Porto Torese (35 km nuo Stintino miestelio)neužsibuvom, nes ten daugiau toks pramoninis miestas.Iš jo laivais galima pasiekti Korsikos salą, žemyninę Italiją ar Ispaniją.Tačiau į Porto Toresą mes visą laiką važiuodavom apsipirkti maisto ir užsipilti kuro, nes kaip minėjau anksčiau čia viskas daug pigiau.Paminėsiu truputį skaičius – vaisiai 1-1,5 eur/kg, vanduo 1,5 l butelis-0,2-0,5 euro, vynas 2 litrai – 2-4 eurai  .Mėsos kaina panaši kaip pas mus.Dyzelis – 1,4 euro/l.Vėliau mes radome pastovią ir patogią vietą nusipirkti maisto ir užsipilti degalų, ji labai patogi keliaujant į šiaurės rytus, nes randasi prie pat kelio, tiek parduotuvė ( „LD“ ,Via Palestina gatvėje), tiek degalinė.Važiuojame toliau link Castelsardo miestelio, vaizdai gražesni, kelias driekiasi per medžių giraites, palei pat viduržemio jūrą.Kelias neprailgsta ir atvykstame i Castelsardo (nuo Stintino 90 km).Miestas įsikuręs ant kalvos, kurios pačioje viršūnėje stūkso pilis.Nuo jos matosi visas miestelis su savo siaurom gatvelėm, nuolat zujančiom mašinom ir srautais vietinių gyventojų.Pilis paversta muziejumi, įėjimas į jį 2 eurai.Pati pilis stūkso kalno višūnėje todėl labai smagu nuo jos leistis siauromis ir klaidžiomis gatvelėmis, kur už kiekvieno kampo gali išvysti nenusakomų miestelio architektūros vaizdų, su sodais, kavinukėmis ir mažais šeimyniniais viešbutukais ar bažnytėlėmis.Paklaidžioję pusdienį po šį miestelį gryžtame atgal į Stintino.
Sekančios dienos maršrutas tuo pačiu keliu tik toliau už Castelsardo, tai Costa Paradiso.Praėjusį vakarą gryždami iš Castelsardo, suvenyrų parduotuvėje nusipirkome knugutę “Beaches of Sardinia”, tai ką pamatėme mus sužavėjo, todėl nutarėme derinti maršrutus taip, kad lankydami miestelius aplankytume ir gražiausius mūsų nuomone papludimius.Todėl ir atsirado maršrutas link Costa Paradiso, Li Cossi paplūdimio.Li Cossi papludimys randasi tarp uolų, iki jo nuo mašinų stovėjimo aikšteles reikia paėjėti kalnu keliuku apie 1,5 km., bet kelias neprailgsta, nes atsiberiantys vaizdai einant šiuo keliu tikrai kerintys.Labai smagu einant išvysti įsiterpusi tarp dviejų kalvų Li Cossi paplūdimį, laiptais žemyn nusileisti ant smulkių akmenukų grindinio.Pats paplūdimys gan sparčiai gylejantis, todėl daug žmonių čia šokinėja nuo uolų į vandenį.Pabandėme ir mes, labai smagu.Tik šioje vietoje reiktu saugotis jūros ežių, nes jie įsiterpę tarp uolų ir ieškant patogesnės vietos šokinėjimui galima netyčia ant jų užlipti.Būtina pasimti vamzdelį pasnorklinti.Aišku čia ne Egiptas, bet vaizdai vistiek kerintys.Praleidę visą diena, gryždami į Stintino kaip visada užsukame į savo supermarketą Porto Torres mieste 
Praleidę dienelę savo “La Pelosos” papludimyje, sekančia dieną leidžiamės į apačią maršrutu Stintino-Villanova-Monteleone-Montresta-Bosa-Alghero.Kelionių knygose siūlo šį maršrutą sekančiu keliu – kalnais per Monteleone,Mintresta į Bosą, o atgal palei pat jūrą į Alghero.Kadangi esu gimęs po avino ženklu (na beveik kalnų ožys  ), tai man kelias per kalnus tiesiog palaima sielai.Keliukai siauri, labai vingiuoti, šeima gale jau žiaugšioja, skardžiai visai šalia, bet skirtingai negu Kretoje, jie aptverti.Greitis praktiškai 30 km/h, todėl turėkite omenyje planuodami maršrutą, nes per diena turbūt maximaliai ten galima kokius 200-250 km nuvažiuoti.Pasiekėme Bosa miestelį.Miestelis kaip ir kiti, su siaurom gatvelėm, savo pilimi ant kalvos, upe tekančia per miestelio vidurį.Keletą kilometrų nuo Bosos nutolęs mūsų sekantis tikslas – papludimys „Beach Compultitu“.Diena pasitaikė apsiniaukusi ir vėjuota, todėl neteko išsimaudyti, tačiau kuom jis žavus.Jis įsikuręs tarp uolų, kuriuose išskuobtos kaip bičių koriai vietelės.Ten žmonės renkasi ir toks jausmas, kad kiekvienas turi savo atskira dalelę tame avilyje, kaip atskirą erdvę, ten vieni miega, kiti skaito knygas, treti klauso bangų mūšos į uolas ar palydi horizonte pasirodančius ir vėl išnyksyančius laivelius.Drąsesni iš savo kaip sakau avilio vietelės šoka tiesiai į jūra, nes ten iš karto gilu.Man iš karto asocijuojasi ruonių bendruomenė, reikia pasimaudyti išokai į jūra, po to iš jos tiesiai ant uolų šildaisi 
Iš paplūdimio vingiuotais keliukais palei jūrą judame link Alghero miestelio (kazkas panašaus į mūsų Palangos atitikmenį) tik su gražiom prieplaukom jachtoms ir kateriams, bei smagiu senamiesčiu.Šiame mieste gyvena apie 40 tūkstančių gyventojų.Senamiestis pilnas suvenyrų parduotuvėlių, kavinukių ir ledainių.Ledai mmmm…. skonio.Porcija dvigubai didesnė nei pas mus Lietuvoje, apie 2-3,5 euro.Pasirinkimas milžiniškas.Po miestą ir jo senamiestį galima pasivažinėti traukinuku arba karieta tempiama arklio, tačiau centras nėra toks didelis, kad nebūtu galima jo apeiti pėsčiomis.Įspūdį padarė saldainių parduotuvėlės, kurių interjeras sukurtas jūros piratų motyvais.Visi saldainiai 2,9 eur/100 gr.
Gryžtame atgal į Stintino.
Paskutinę dieną šioje saloje dar aplankome paplūdimį Saline, kurisy ra prie pat Stintino miestelio.Kuom jis įdomus?Visas paludimys nuklotas balto marmuro akmenukais (ju prisirinkome ir parsivežėme į namus), labai smagu tarp jų iekoti kriauklių (o kai kurios tikrai įpūdingos), bei šalia braido raudonieji flamingai.Vakarą praleidžiame Stintino miestelio centre jūros gėrybių restorane „Dantonio“…na geriau kainų į litus neversti 
Pajudame namolio link.Priduodame automobilį, laipinamės į „Rynair“ lėktuvą į skrendame į Milaną, Bergamo oro uosta.Iki mūsų lėktuvo iš Bergamo į Vilnių 19 valandų langas.Oro uoste nėra ką veikti, varom į Milaną.Labai patogiai išvystytas susisiekimas autobusais iki Milano centro.Pirmyn atgal žmogui apie 20 eurų.Mums keturiems akcija išeina apie 60 eurų.Aplankome miesto centrą, „Duomo katedrą“, kitas įžimybes, gaila nepatenkame i Da Vinčio mokslo muziejų, uždaro palei pat nosį (turime šeimoje tokią tradiciją aplankyti mokslo muziejus jei tokie yra tame mieste).Iš vis su italų darbo laiku turiu atskira savo nuomonę, nesuprantu ko jie streikuoja jei dirba tik kelias valandas per diena?????
Aplankome nerealias itališkas kepyklėles, paskanaujame nerealių pyragėliu ir sėdame į savo autobusą, kuris nuveža atgal į Bergamo oro uostą, teks naktį praleisti jame, nes autobusai kursuoja tik iki 12 val nakties.Sėdimų vietų oro uoste tai turbūt viena kėdė penkiems norintiems, todėl kas pirmesnis tas gudresnis, o kiti gulasi ant grindų, nes visą naktį neišstovesi.Visi su pavydu žiūri kai grupelė jaunuolių iš lenkijos išsitraukia kelioninius miegmaišius (pirmą kartą gyvenime tokius mačiau ir nutariau jog ateityje ir aš būtinai tokį įsigysiu) kurie telpa turbūt į kelnių kišenę, prisipučia ir patogiai išsisdrėbia ant jų.Visiems saldžių spanų….kiek tai įmanoma.Anksti ryte sulipame į savo lėktuvą ir neužilgo leidžiamės Lietuvoje, į vėsų ir drėgną rudenį…